Įtariant galimus kriminalinius pažeidimus, ketvirtadalis atvejų perduota tirti teisėsaugai. Dar beveik pusėje (46 proc.) patikrintų viešųjų pirkimų aptikta pažeidimų, tačiau sutartys su tiekėjais jau buvo pasirašytos.
Palyginimui, pernai tarnyba leido tęsti procedūras ketvirtadaliui tirtų viešųjų pirkimų, o teisėsaugai buvo perduota vos 4,5 proc. pirkimų.
Tiesa, šįmet per pirmą pusmetį patikrinimų atlikta 50 proc. daugiau, nei per tą patį laikotarpį pernai. Visų šįmet patikrintų viešųjų pirkimų bendra vertė siekia 1 mlrd. Lt, t.y., kontroliuojama daugiau kaip 10 proc. visų pirkimų vertės.
Tai, kad dažniau nustatome pažeidimus, reiškia, kad atidžiau atsirenkame tuos objektus, kuriuos tikrinti, – teigė R.Žylius.Ūkio viceministras Rimantas Žylius pabrėžė, jog VPT tapus tiesiogiai pavaldžia Ūkio ministerijai buvo iškeltas tikslas iš pasyvios, reaguojančios į skundus tarnybos, tapti aktyvia ir imtis veiksmų dar prieš įvykstant pirkimams. „Tai yra, tapti tokia, kuri pati ieško silpnų vietų ir atlieka tyrimus. Didinti, ženkliai didinti, sistemos skaidrumą. Kelti viešuosius pirkimus organizuojančių darbuotojų kompetenciją“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje žurnalistams sakė R.Žylius.
Jis pabrėžė, jog VPT vykdomi struktūriniai pokyčiai, įkirtas rizikos valdymo ir analizės skyrius, kurio tikslas – identifikuoti rizikingus pirkimus ir juos nagrinėti. Be to, stiprinamas VPT bendradarbiavimas su teisėsauga.
„Tai, kad dažniau nustatome pažeidimus, reiškia, kad atidžiau atsirenkame tuos objektus, kuriuos tikrinti. Manome, kad mūsų rizikos vertinimo požiūris, kai sistemiškai atrenkame, kurie pirkimai atrodo įtartini ir juos tikriname, iš tikrųjų pasiteisina“, – teigė R.Žylius.
Ūkio viceministras pabrėžė, jog siekiama ne gaudyti pažeidėjus ir juos nubausti, o nustatyti pažeidimus dar prieš sudarant sutartį ir imtis veiksmų, kad sutartis nebūtų pasirašyta arba būtų pakeistos jos sąlygos. Taip pat ketinama griežtinti sankcijas už pažeidimus atliekant viešuosius pirkimus.
Etatų yra, darbuotojų trūksta
VPT laikinasis direktorius Vaidotas Jakštas teigė, jog problematiškiausios sritys yra statyba, informacinės technologijos bei telekomunikacijos. „Mes mažiau nustatome pažeidimų centrinės valdžios įstaigose, daugiau pažeidimų yra savivaldybėse ir kitose perkančiose organizacijose. Dalis, galbūt, dėl to, kad trūksta kompetencijos, dalis dėl to, kad trūksta specialistų ten, o dalis, matyt, tradiciškai labiau linkę pažeidinėti“, – teigė V.Jakštas.
Anot jo, pažeidimus galima skirstyti į tris dalis. Pirmoji – pažeidimai rengiant konkursų sąlygas, t.y., kuomet sudaromi pernelyg griežti arba konkrečiai įmonei pritaikyti kvalifikaciniai reikalavimai. Antra – netinkamai parengta techninė specifikacija, kurioje aiškiai parodoma, jog perkančioji organizacija nori pirkti konkrečią prekę ar paslaugą. Trečioji grupė – tai įvairūs smulkesni procedūriniai pažeidimai. „Gal daugiausiai mes ir nustatome tų tokių formalesnių pažeidimų, procedūrinių, bet patys rimčiausi – tai iš tiesų yra tos dvi pirmosios grupės, t.y. kvalifikacinių reikalavimų kėlimas ir techninė specifikacija“, – sakė laikinasis VPT direktorius.
Jis taip pat skundėsi, jog tarnybai trūksta darbuotojų. Tačiau paklaustas, kiek šiuo metu VPT turi darbuotojų, pripažino, jog šiuo metu tarnyba turi tam tikrą rezervą. „Dabar turime 72 etatus taip vadinamus, dirba 63 žmonės. Turime rezervą. Bet sakau – tas rezervas susiformavo dėl to, kad išėjo specialistai iš VPT, o priėmimas į darbą viešajame sektoriuje ilgai užtrunka. Kitas dalykas – taip pat mes nesigiriame pertekliumi lėšų. Pernai metais mums teko po mėnesį visiems keliauti nemokamų atostogų, tam, kad užtektų finansavimo atlyginimams mokėti. Šiais metais mes to labai nenorime ir stengiamės taip laviruoti, kad išeitų galimybė žmonėms sumokėti ir jie nebėgtų iš tarnybos“, – sakė V.Jakštas.
