Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos valdybos pirmininkas Liutauras Valickas tikina, kad pernai liepos mėnesį įsigalioję sugriežtinimai ir 40 proc. pajamų taisyklė 2013 m. II pusmetį rinkai lėmė neplanuotą kritimą – 12 proc. sumažėjo asocijuotų įmonių išduotų paskolų skaičius (iki 270 tūkst.), paskolų suma sumenko 4 proc., iki 95 mln. Lt. Kita vertus, tai padėjo pagerinti klientų paskolų portfelį ir sustiprinti atsakingą skolinimą – mažėjančios gyventojų pradelstų mokėjimų sumos rodo, jog rinkos dalyviai ėmė skolinti atsargiau. Tuo tarpu vidutinis kredito terminas nuo 30 dienų pailgėjo iki 52 dienų, o vidutinė smulkiojo vartojimo kredito suma nuo 333 Lt – iki 349 Lt.
„Smulkiųjų vartojimo kreditų apimčių sumažėjimą lėmė nauji, kur kas griežtesni Lietuvos banko reikalavimai. Dalis klientų dėl to paprasčiausiai nebegalėjo gauti kredito, kiti, kad tilptų į nustatytus 40 proc. pajamų taisyklės rėmus, turėjo rinktis ilgesnį paskolos terminą. Viena vertus, toks reikalavimas padeda žmogui santūriau prisiimti įsipareigojimų, kita vertus – už ilgesnį terminą jam tenka sumokėti ir daugiau palūkanų, o smulkieji kreditai tradiciškai buvo imami trumpam, iki mėnesio terminui – kitaip tariant, iki kito atlyginimo“, – sakė L.Valickas.
Kita sektoriaus tendencija – jau ketvirtą ketvirtį mažėjanti bendra vartojimo kreditų kainos metinė norma (BVKKMN). Pasak LSVKA vadovo, praėjusiais metais ji toliau nuosekliai mažėjo ir 2013 m. buvo 178 procentai. Lyginant šalis pagal tai, kiek kainuoja pasiskolinti 100 eurų mėnesiui, Lietuvoje tiek BVKKMN, tiek kredito kaina yra viena mažiausių Europoje. „Mūsų atlikta kainų analizė rodo, kad nėra poreikio įstatymiškai dar labiau riboti BVKKMN, kadangi Lietuvoje itin konkurencinga rinka, ir ji geriausiai susireguliuoja pati“, – sako L.Valickas. Pasak jo, šiuo metu šalyje smulkius vartojimo kreditus (iki 1000 litų) teikia 37 įmonės.
