Tokius duomenis ūkio viceministras Arnoldas Burkovskis pateikė Europos Komisijos surengtoje vaizdo konferencijoje, kurioje dalyvavo visų Europos Sąjungos (ES) šalių vyriausybių atstovai, teigiama pranešime spaudai.
Nuostoliai, kuriuos patyrė ES šalys, svyruoja nuo kelių iki kelių šimtų milijonų eurų, tačiau sprendimas, jog šiuos nuostolius galėtų dengti šalys arba ES, nebuvo priimtas. „Tai yra pati pradžia bendros Europos Sąjungos šalių pozicijos nustatymo šiuo klausimu“, – sako ūkio viceministras A.Burkovskis.
Jo teigimu, ryškėja pagrindinė išvada – visos ES šalys turės laikytis vienos pozicijos, kitu atveju galima didelė sumaištis išskiriant kurios nors šalies individualią patirtį.
Vaizdo konferencijos dalyviai pristatė ekonominę situaciją, susidariusią išsiveržus ugnikalniui kiekvienoje šalyje, kalbėjo apie taikytas priemones bandant suvaldyti krizę ir kvietė šalis nares pamąstyti apie pasiruošimą tokioms krizėms ateityje.
Itin daug šalys narės kalbėjo apie keliautojų pasitikėjimo oro vežėjais, turizmo operatoriais ir visu turizmo sektoriumi grąžinimą, nes tai gali turėti neigiamą įtaką žiūrint į ilgalaikę perspektyvą. Pasak konferencijos dalyvių, nuostoliai gali dar labiau išaugti liepos–rugpjūčio mėnesiais, per patį atostogų įkarštį, teikiant pirmenybę ne skrydžiams lėktuvais, o renkantis netolimas keliones bei keliavimą sausumos ar vandens transportu.
Europos Komisijos pramonės ir verslo viceprezidentas Antonio Tajani pareiškė, kad jokios rizikos keliauti oru nebėra, ir ragino šalis nares padrąsinti gyventojus jaustis saugiai oro erdvėje.