Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Dėl virtualios valiutos bitkoino susikibo „Swedbank“ ir verslininkas iš Lietuvos

Audrius Ramanauskas
Audrius Ramanauskas
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Vakarų žiniasklaidoje sunku būtų rasti daugiau ginčų keliančią temą už virtualią bitkoino valiutą. Per kelerius metus jos vertė augo dešimtimis tūkstančių procentų. Bitkoinas neišvengė ir staigių kritimų. Pavyzdžiui, šią savaitę Kinijoje įvedus ribojimą juanius keisti į bitkoinus per vieną naktį virtuali valiuta neteko pusės savo investicinės vertės.

Businessinsider.com bitkoino išradėją Satoshi Nakamoto paskelbė 2013 metų žmogumi, nors net nėra aišku, kas jis ir kiek žmonių slepiasi už šio internetinio slapyvardžio.

Bitkoino šalininkai skelbia technologinę revoliuciją, kuri sudrebins tradicinių bankų pamatus. Bankai pripažįsta, jog bitkoinas rodo atsiradusį naujo finansinio instrumento poreikį, tačiau primena, kad tai – narkotikų ir ginklų prekeivių rojus, nes šia valiuta virtualioje erdvėje galima atsiskaitinėti išsaugant anonimiškumą.

Uždarė sąskaitą

„Aš matau pasaulinę revoliuciją, kuri dabar vyksta, nes bitkoinas yra vertės pernešimo technologija be bankų pagalbos“, – sakė A.Ramanauskas.

Lietuvoje būtų sunku rasti praeivį, kuris žinotų, kas yra bitkoinai. Dar sunkiau rasti į juos investavusių lietuvių. Verslininkas Audrius Ramanauskas – vienas iš bitkoinų verslo Lietuvoje pradininkų.

„Atsitraukiau nuo pagrindinio savo verslo ir nusprendžiau pabandyti naują sritį – elektroninius mokėjimus, elektroninę prekybą, taip pat ir bitkoino technologiją. Prieš mėnesį įkūriau bendrovę „Bitmarket“. Lapkričio viduryje „Swedbanke“ atidariau sąskaitą“, – 15min.lt pasakojo jis.

Be šio verslo, A.Ramanauskas vadovauja bilietų pardavimo portalą greitai.lt valdančiai įmonei.

Bitkoinai
Bitkoinai

Iš banko nemalonių naujienų verslininkas sulaukė daugiau nei prieš savaitę. „Penktadienį turėjau sumokėti už tinklalapio dizainą, bet pamačiau, kad užblokuota sąskaita. Pirmadienį paskambinau į banką, bet niekas man nieko paaiškinti nesugebėjo“, - prisiminė A.Ramanauskas.

Įtarė pinigų plovimu?

Paskutinis klausimas pritrenkė – ar mes garantuojame, kad iš mūsų įsigytais bitkoinais nebus finansuojamas pasaulinis terorizmas? Į šį klausimą atsakiau emociškai: „Garantuoju lygiai taip pat, kaip jūs garantuojate, kad iš jūsų bankomatų išimtais pinigais nebus finansuojamas pasaulio terorizmas", – piktinosi verslininkas.

Verslininkui buvo atsiųstas 12 punktų klausimynas. Klausimai susiję su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu. Pavyzdžiui: „Kaip įmonėje organizuota pinigų plovimo prevencija?“, „Kas iš įmonės darbuotojų Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyboje patvirtintas kaip žmogus, atsakingas už pinigų plovimo prevenciją?“

„Paskutinis klausimas pritrenkė – ar mes garantuojame, kad iš mūsų įsigytais bitkoinais nebus finansuojamas pasaulinis terorizmas?“, - sakė pašnekovas.

„Į šį klausimą atsakiau emociškai: „Garantuoju lygiai taip pat, kaip jūs garantuojate, kad iš jūsų bankomatų išimtais pinigais nebus finansuojamas pasaulinis terorizmas“. Kitaip tariant, to garantuoti niekas negali“, - piktinosi jis.

A.Ramanauskas patikino, kad iš savo banko iki šiol taip ir negavo aiškaus atsakymo, kodėl jo sąskaita buvo blokuota. „Mano verslo vadybininkė nuo šios situacijos atsiribojo ir nuo antradienio nekelia ragelio. Trečiadienį bendruoju banko adresu išsiunčiau laišką, kuriame paaiškinau, kokias Civilinio kodekso ir Lietuvos banko nurodymų komerciniams bankams nuostatas pažeidžia sprendimas blokuoti mano sąskaitas. Po šio laiško aš gavau pranešimą, kad mano sąskaita atblokuota ir galiu laisvai disponuoti pinigais banko skyriuose, tačiau su manimi yra nutraukiama elektroninės bankininkystės sutartis. Taip įstatymai nėra pažeidžiami, tačiau man nukertamos rankos“, – piktinosi jis.

Revoliucinė technologija

Man kaip investicija tai nėra labai įdomu, nes bitkoino kursas stipriai svyruoja. Spaudoje tenka matyti, kad tai burbulas arba afera. Tai reakcija žmonių, kurie nėra į tai įsigilinę, – teigė A.Ramanauskas.

A.Ramanauskas teigė, jog jis visada domėjosi naujovėmis ir aiškiai mato, kad bitkoinas žada perversmą bankinėse technologijose: „Bitkoinas susideda iš dviejų dalių. Tai – investicinis vienetas ir technologija. Kai žmonės apie tai kalba kaip apie burbulą ir finansinę piramidę, jie galvoje turi investicinę dalį. Aš matau technologinę dalį ir pasaulinę revoliuciją, kuri dabar vyksta, nes bitkoinas yra vertės pernešimo technologija. Aš savo litus per bitkoino protokolą galiu pernešti į bet kurį pasaulio tašką, bet kurią valiutą per kelias sekundes be bankų pagalbos. Čia yra didysis stebuklas“.

Pasak verslininko, spaudoje bitkoinas dažnai pristatomas neteisingai, nes į šią technologiją žiūrima tik per finansinių spekuliacijų prizmę.

„Man kaip investicija tai nėra labai įdomu, nes bitkoino kursas stipriai svyruoja. Spaudoje tenka matyti, kad tai – burbulas arba afera. Tai – reakcija žmonių, kurie nėra į tai įsigilinę. Bitkoino vertybė yra nepriklausomumas nuo bankų, nuo valstybių, nuo infliacijos“, – dėstė pašnekovas.

Birža
Birža

Jo nuomone, kursas svyruoja todėl, kad dar nedidelė bitkoino kapitalizacija – apie 10 mlrd. JAV dolerių. Tiek kainuoja didesnė JAV įmonė, todėl kiekvienas įneštas ar pasiimtas milijonas dolerių šią rinką stipriai veikia. Kai bitkoinas pritrauks didelį kiekį žmonių, svyravimai stipriai sumažės. Kai kurie ekonomistai sako, kad tai atsitiks, kai bus pasiekta panaši į sidabro kapitalizacija – apie 20 mlrd. JAV dolerių. Dvigubai nei dabar.

Konkurencija bankams

Lietuvoje apie šią technologiją dar beveik nešnekama. JAV, Vokietijoje, Prancūzijoje, Kanadoje apie tai jau kalbama pakankamai aukštu lygiu. JAV Senate dėl bitkoino vyko debatai ir prieita išvados, kad čia daugiau gėrio, nei blogio.

„Tai nauja sritis. Valstybės nežino, ką daryti. Manau, todėl bankai ir kiša galvą į smėlį. Lietuvoje apie tai dar beveik nešnekama. JAV, Vokietijoje, Prancūzijoje, Kanadoje apie tai jau kalbama pakankamai aukštu lygiu. JAV Senate dėl bitkoino vyko debatai ir prieita prie išvados, kad čia daugiau gėrio nei blogio. Manau, kad per dvejus metus bitkoinas turėtų tapti elektroninės komercijos atsiskaitymo pagrindu, nebent valstybės ir bankai suras būdų, kaip tai uždrausti“, – teigė A.Ramanauskas.

Jis nurodė, kad pasaulyje yra daug vietų, kur jau galima naudoti bitcoinus, ir ši technologija rieda kaip sniego kamuolys. Pardavėjams tai yra neįtikėtinai patrauklu. Jie gali vykdyti savo veiklą apeidami bankus ir tokias bendroves kaip „Visa“ ar „Mastercard“. „Jūs neįsivaizduojate, kokios sumos ten lieka. Turių kitą įmonę ir galiu lengvai palyginti. Bitkoinai šią išlaidų eilutę padaro lygią nuliui“, – nurodė verslininkas.

JAV Senatas
JAV Senatas

Jis neslėpė, jog tikėtis palankumo iš bankų, kai šie aiškiai mato augantį konkurentą, būtų naivu: „Iš bankų bus neabejotinai didžiulis pasipriešinimas. Bitkoino atėjimas į rinką, jei tai toliau sėkmingai vystysis, per keletą metų iš esmės pakeis finansinę sistemą. Bankai dabar prisidengia, kad tai yra pinigų plovimo technologija, bet tai tik lazda, kuria bandoma gintis. O realiai bankams ateis sunkus metas, nes buvo atrastas būdas, kaip vertę perkelti be jų pagalbos.“

Galima atsiskaityti ir Lietuvoje

Lietuviai kol kas net nelabai žino, kad yra bitkoinas. „Bloomberg“ atliko apklausą JAV, kuri parodė, kad 42 proc. žmonių žino apie bitkoinus. Kiek tokių būtų Lietuvoje? Gal 0,4 proc., – svarstė A.Ramanauskas.

Pasaulyje atsiskaityti bitkoinais nėra naujiena. Už juos perkami ir prabangūs automobiliai, ir kava. Jau veikia pirmieji bitkoinų bankomatai, o juos įstatymiškai pripažįstančių šalių sąrašas nuolatos pilnėja. Viena paskutiniųjų jame – Kroatija.

Bitkoinais atsiskaityti galima ir kai kuriuose Lietuvos įmonėse, tačiau A.Ramanauskas kol kas tai linkęs vertinti kaip reklaminį triuką: „Yra kelios įmonės – viešbučiai, taksi, – kurios reklamos tikslais pasiskelbia, kad priima bitkoinus, bet aš labai abejoju, ar jie realiai jų gauna. Kol kas tai yra reklama, nes apie tokius atvejus rašo spauda. Lietuviai kol kas net nelabai žino, kad yra tas bitkoinas. „Bloomberg“ atliko apklausą JAV, kuri parodė, kad 42 proc. žmonių žino apie šią valiutą. Kiek tokių būtų Lietuvoje? Gal 0,4 proc.“

Verslininkas teigė dėl kylančių nesklandumų idėjos neatsisakysiantis. „Pradedame nuo pinigų keitimo į bitkoinus. Vėliau planuojame padaryti elektronines bitkoinų pinigines. Planuojame pasiūlyti elektroninius sprendimus bitkoinus priimančioms įmonės“, – sakė A.Ramanauskas.

Ribojimų netaiko, bet rizikas mato

„Bendrąja prasme „Swedbank“ netaiko draudimų bendrovėms, vykdančioms bitkoinų prekybos veiklą. Kita vertus, tokių įmonių veikloje matome nemažai rizikų“, – nurodė S.Abraškevičius.

Tai, jog A.Ramanausko atvejis nėra išimtis, o banko nustatyta taisyklė, rodo ir portalo coindesk.com informacija.

Spalio pabaigoje „Swedbank“ užblokavo švedės Sandros Bröms Hopkins sąskaitą, kai ši pardavė 5 bitkoinus.

Moters teigimu, nors sąskaita vėliau buvo atblokuota, su ja susisiekęs banko atstovas užsiminė, jog ateityje tokių finansinių operacijų atlikti nerekomenduoja.

Paprašytas pakomentuoti situaciją, „Swedbank“ atstovas Saulius Abraškevičius 15min.lt atsiųstuose atsakymuose teigė, jog kol kas ji nėra iki galo aiški: „Bendrąja prasme „Swedbank“ netaiko draudimų bendrovėms, vykdančioms bitkoinų prekybos veiklą. Kita vertus, tokių įmonių veikloje matome nemažai rizikų. Tarp jų galima paminėti pinigų plovimą. Todėl tokioms bendrovėms pateikus prašymą atidaryti banke sąskaitą ir plėtoti savo veiklą, paprastai atliekamas detalus vertinimas ir pateiktų duomenų analizė.“

TOOMAS HUIK/PM/SCANPIX BALTICS / Postimees.ru/Swedbank
TOOMAS HUIK/PM/SCANPIX BALTICS / Postimees.ru/Swedbank

Pasak jo, jei pinigų plovimo prevencijos patikrai reikalingi duomenys nepateikiami arba jie yra neišsamūs, bankas pasilieka teisę sąskaitą uždaryti arba jos neaptarnauti. „Šiuo metu sekame bitkoinų būklę kitose šalyse, siekdami įvertinti kitose šalyse taikomus sprendimus, susijusius su jų prekyba“, – nurodė banko atstovas.

Nemokami pervedimai

„Revoliucinis šios valiutos požymis yra tai, kad jos pagalba galima labai lengvai vykdyti tarptautinius pavedimus. Jie atliekami labai greitai ir nėra jokių papildomų mokesčių“, – minėjo L.Galdikienė.

„Swedbank“ ekonomistė Laura Galdikienė, kuri žinias apie bitkoino veikimo principus gilino Silicio slėnyje, 15min.lt paaiškino, kad tai yra skaitmeninė kriptografinė valiuta: „Ji veikia programiniu pagrindu, o ją palaiko į tinklą susijungę savanoriai. Šią valiutą galima išsikasti supergalingais kompiuteriais sprendžiant sudėtingus matematinius uždavinius.“

Nėra žinoma nei kodėl ši valiuta buvo sukurta, nei kas yra jos sukūrėjai. Žinoma, kad tai yra Satoshi Nakamoto, kuris galėjo būti studentas, studentų grupė ar asmenys, kurie pasaulinės finansinės krizės akivaizdoje buvo nepatenkinti vykdoma monetarine politika.

Šios valiutos pasiūla yra ribota. Iki 2030 m. bus iškasti visi 21 mln. bitkoinų. Dabar jų yra 12 mln. Nuo to laiko šios valiutos pasiūla rinkoje nebedidės. Taip yra suvaldoma infliacijos rizika, ko negalima pasakyti apie tikrąsias valiutas.

„Revoliucinis šios valiutos požymis yra tai, kad jos pagalba galima lengvai vykdyti tarptautinius pavedimus. Jie atliekami labai greitai ir nėra papildomų mokesčių. Juos vykdant per tradicinę bankinę sistemą pavedimai užtrunka ilgai ir mokesčiai yra dideli“, – sakė L.Galdikienė.

Papildomos rizikos

Asmeninio albumo nuotr./Laura Galdikienė
Asmeninio albumo nuotr./Laura Galdikienė

Pasak ekonomistės, augant bitkoinų kainai, auga ir žmonių noras šią valiutą vogti.

„Vis dažniau pranešama apie atvejus, kai dingsta didelės bitkoinų sumos. Šiuo metu neegzistuoja jokia vartotojų apsaugos sistema. Jeigu jums iš banko sąskaitos dingtų pinigai, jūs galėtumėte prašyti kompensacijos, lėšos yra apdraustos, galėtumėte kreiptis į policiją. O jeigu dingtų bitkoinai, policijai dar reiktų pabandyti išaiškinti, kas jie yra.“

Institucijos nėra apibrėžusios, kas yra bitkoinas. „Jis nepapuola nei į vieną kategoriją. Tai yra tarptautinis reiškinys, todėl visos šalys turėtų sukurti panašų reguliacinį mechanizmą“, – minėjo L.Galdikienė.

Jos nuomone, žmonės kaupia bitkoinus tikėdamiesi, kad jie ateityje virs į ką nors tokio, kads pakeis visą dabartinę finansų sistemą. Kol nėra sukurtas aiškus reguliacinis mechanizmas, tol bitkoino kursas stipriai svyruos ir priklausys nuo įvairių institucijų pasisakymų.

Gąsdina anonimiškumas

Institucijos reaguoja taip jautriai, nes dėl šios valiutos anonimiškumo, ji dažnai naudojama nelegalioms prekėms įsigyti – narkotikams, ginklams.

Paklausta, kodėl bankai ir valstybės įtariai žiūri į bitkoinus, ekonomistė teigė, jog institucijos reaguoja taip jautriai, nes dėl šios valiutos anonimiškumo, ji dažnai naudojama įvairioms nelegalioms prekėms įsigyti – narkotikams, ginklams. Tai palaiko juodosios rinkos veikimą.

„Registruojant banko sąskaitą ar atliekant operacijas jūsų visada paprašys asmens dokumento. Naudojantis bitkoinais tokio reikalavimo nėra“, – sakė pašnekovė.

Sirijos laisvosios armijos snaiperis
Sirijos laisvosios armijos snaiperis

L.Galdikienės nuomone, bitkoinas aiškiai parodė, kad tokios technologijos žmonėms reikia, o konkrečiai šios virtualios valiutos ateitis priklausys nuo priimto reguliavimo: „Net patys bitkoino vartotojai pripažįsta, kad tam tikras reguliacinis mechanizmas jiems yra reikalingas. Jeigu bitkoinas ir netaps ateities atsiskaitymo valiuta, ši technologija signalizuoja apie vykstančią revoliuciją ir egzistuojantį naujų finansinių instrumentų poreikį.“

Keisti draudimai

„Pats draudimas, kai draudžiama naudotis elektronine bankininkyste, bet leidžiama pervedimus daryti banko padaliniuose, yra visiškai nelogiškas“, – dėstė J.Bložė.

A.Ramanauskui atstovaujantis advokatas Jonas Bložė 15min.lt teigė, jog Lietuvoje bitkoinai nėra uždrausti, todėl toks bankų požiūris stebina.

„Virtualios valiutos, nors dėl šios sąvokos sutartų ne visi ekonomistai ir teisininkai, reguliavimo mechanizmas nėra sukurtas. Bankai neturi patirties, kaip naudoti šią valiutą. Nei jų vidaus taisyklės, nei Lietuvos banko privalomi teisės aktai nenurodo galimų ribojimų atsiskaitant bitkoino valiuta. Taip bankas ar jį prižiūrinti institucija dar prieš pradedant bet kokią realią įmonės veiklą apribojo elektroninių paslaugų teikimą, nenurodydami, dėl kokių konkrečiai pažeidimų tai buvo padaryta“, – sakė jis.

Advokatas banko požiūrį vadino formaliu, o taikomas priemones – perteklinėmis: „Suprantama tai, kad bankus prižiūrinčios institucijos yra nurodžiusios, jog bankas turi riboti bet kokius atsiskaitymus, kurie galimai pažeistų teisės aktus. Šiuo atveju tokio reguliavimo nėra ir bankas labai formaliai, remdamasis bendraisiais pagrindais ir teigdamas, kad klientas nepateikė pilnos informacijos, sustabdė atsiskaitymus iš kliento sąskaitos. Teiginys „pilna informacija“ yra visiškai neapibrėžtas. Priimti ribojimai yra pertekliniai.“

Pinigai
Pinigai

J.Bložę stebino ir banko elgesys ribojant tik kliento teisę naudotis internetiniais atsiskaitymais: „Pats draudimas, kai draudžiama naudotis elektronine bankininkyste, bet leidžiama pervedimus daryti banko padaliniuose, yra visiškai nelogiškas. Taip bankas neužtikrina jokios prevencijos. Jeigu bankui atrodo, kad elektroniniu būdu pervedami pinigai gali būti naudojami pinigams plauti ar terorizmui skatinti, tai ir atsiskaitymai pačiame banko padalinyje tam kelio neužkerta.“

A.Ramanausko atstovas nurodė, jog neradus sutarimo, konfliktas su banku bus sprendžiamas teisinėmis priemonėmis: „Jeigu bankas ribos mūsų galimybes teikti normalias paslaugas ir sudarys mums sudėtingesnes sąlygas nei visiems kitiems klientams, šiuos sprendimus mes skųsime.“

Galima netekti visko

„Bitkoinas neturi fundamentalios vertės, todėl kai kyla didžiulis ažiotažas, jų kaina gali būti neribotai didelė, o kai ažiotažas išblėsta, ji gali sumažėti iki nulio“, – sakė V.Plunksnis.

Paklaustas, ar Lietuvoje atsiranda žmonių, norinčių investuoti į bitkoinus, Investuotojų asociacijos atstovas Vytautas Plunksinis 15min.lt teigė, kad tai reti atvejai, o bitkoinų pirkimą jis vargu ar pavadintu investavimu.

„Tikėtina, kad pavieniai žmonės yra įsigiję bitkoinų, bet jų nevadinčiau investuotojais. Reikia suprasti, kad šitas turtas yra niekuo neparemtas ir tai, kiek kainuoja bitkoinas, yra tik kolektyvinės žmonių fantazijos ir spekuliacijos vaisius“, – sakė jis.

V.Plunksinis norodė, kad visiems, kurie perka bitkoinus, reikia susitaikyti su galimybe, kad gali prarasti ir visus 100 proc. investuotų lėšų: „Tai greičiau finansinis instrumentas, nors jis dar vadinamas valiuta. Bitkoinas neturi fundamentalios vertės, todėl kai kyla didžiulis ažiotažas, jų kaina gali būti neribotai didelė, o kai ažiotažas išblėsta, ji gali sumažėti iki nulio. Tie, kurie gali sau leisti prarasti visus investuotus pinigus, gali žaisti tokius žaidimus. Pats jų nei patarčiau, nei rekomenduočiau kitiems.“

Komentarai
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką