Padėtį apsunkina tai, kad dalis verslo regionuose palieka tik atstovybes, o būstines perkelia į Vilnių.
„Sodros“ direktorius Mindaugas Sinkevičius pateikia pavyzdį: Panevėžyje mokamos 52 884 pensijos, o apdraustųjų tėra 50 581. Be to, ir dirbančiųjų atlyginimai vidutiniškai 12,5 proc. mažesni už šalies vidurkį.
Nors, pasak direktoriaus, kai dar nebuvo bankrutavęs „Ekranas“, miestas ne tik surinkdavo mokesčių tiek, kiek jam reikėjo, bet ir dotuodavo kitus. Tačiau pernai pensijoms mokėti Panevėžys pristigo daugiau kaip 110 mln. litų.
Kaunas, Klaipėda, Mažeikiai, Vilnius ir Visaginas – vos tiek teritorinių „Sodros“ skyrių pernai surinko socialinio draudimo mokesčių, kurių užteko ne tik tose teritorijoje gyvenančių žmonių pensijoms: Vilnius surinko 1,8 mlrd. litų, Klaipėda – 75,5 mln. litų, Visaginas – 33,5 mln. litų, Mažeikiai – 25 mln. litų, Kaunas – 9 mln. litų daugiau nei patiems reikėjo. Todėl galėjo dotuoti kitas savivaldybes.
„Sodros“ direktorius teigia, kad Visagine mokama 6 011 pensijų, bet mieste yra 9 784 apdraustieji, o vidutinis visaginiečio atlyginimas 18 proc. didesnis už vidutinį apdraustųjų atlyginimą šalyje.
Tačiau Zarasuose, Širvintose, Šalčininkuose, Lazdijuose ir Anykščiuose surinktų pinigų neužteko net 40 proc. visų išmokų.
Padėtis skiriasi net miestuose, kur veikia daug pramonės įmonių. Utenoje pensininkų yra 1 786 daugiau nei dirbančiųjų, o Mažeikiuose dirbančiųjų 3 410 daugiau nei pensijų gavėjų. Be to, algos Mažeikiuose dešimtadaliu didesnės už šalies apdraustųjų algų vidurkį, o Utenoje – 5,4 proc. mažesnės.
„Sodros“ vadovas teigia negalintis atskleisti informacijos, kuri įmonė daugiausia sumoka „Sodrai“, bet Lietuvoje, pasak jo, yra 37 draudėjai, kurie per metus „Sodrai“ sumoka po daugiau kaip 4 mln. litų. O didžiausias apdraustųjų skaičius, „Sodros“ duomenimis, yra „Maxima LT“ – 12 500 žmonių.
