„Sumažėjus palūkanoms už terminuotuosius indėlius komerciniuose bankuose, gyventojai intensyviau ieško rizikingesnių, tačiau potencialiai pelningesnių taupymo alternatyvų“, – sako Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento Makroprudencinės analizės skyriaus vyresnysis ekonomistas Darius Kulikauskas.
Nors sąskaitos ir indėliai banke (turi 56,4 proc. visų sutaupančiųjų) bei namuose laikomi grynieji pinigai (54,6 proc.) vis dar yra populiariausios taupymo priemonės, pamažu didėja gyvybės draudimo (17,1 proc.), pensijų ir investicinių fondų (15,8 proc.) populiarumas. Pastarųjų taupymo priemonių rodiklis per metus išaugo 4,7 proc. punkto.
Be to, namų ūkiai pradeda naudoti įvairesnes taupymo priemones – daugiau kaip vieną taupymo priemonę turi 41 proc. apklausoje dalyvavusių taupančių namų ūkių. Prieš pusmetį tokių šeimų buvo trečdalis, prieš metus – tik ketvirtadalis.
Sumažėjus palūkanoms už terminuotuosius indėlius komerciniuose bankuose, gyventojai intensyviau ieško rizikingesnių, tačiau potencialiai pelningesnių taupymo alternatyvų.
Šiemet pirmąjį pusmetį bent šiek tiek sutaupė 62,3 proc. namų ūkių. Palyginti su prieš metus vykdyta apklausa, sutaupančių namų ūkių dalis padidėjo 3,4 proc. punkto. Dažniausiai atidedama suma 100–500 Lt – tiek santaupoms skiriantys nurodė 30 proc. respondentų. Visiškai nieko nesutaupančių šeimų dalis sumažėjo nuo 33,0 iki 30,2 proc.
Apklausos duomenimis, finansinių įsipareigojimų turėjo šiek tiek mažiau nei trečdalis namų ūkių. Dažniausi įsipareigojimai – vartojimo paskola sudarė 26,1 proc., finansinė nuoma (lizingas) – 23,9 proc., būsto paskola – 18,0 proc.. Dar bemaž penktadalis (18,8 proc.) įsiskolinusiųjų buvo skolingi giminaičiams ir draugams.
Tarp turinčiųjų finansinių įsipareigojimų išsiskyrė mažiausias pajamas gaunančios šeimos, kurios dažniau nei didesnes pajamas gaunantys namų ūkiai skolinosi imdami greituosius kreditus. Mažiausiai pajamų grupei priklausančių namų ūkių įsiskolinimų greitųjų kreditų bendrovėms dalis per metus išaugo beveik dvigubai ir sudarė 21,9 proc.. Palyginimui: greitieji kreditai sudarė tik 3 proc. didžiausių pajamų grupei priklausančių namų ūkių įsipareigojimų.
Beveik pusė apklaustųjų (49,1 proc.), turinčių kokių nors finansinių įsipareigojimų, teigia, kad jie yra našta. Ateityje skolintis ketina tik nedidelė apklausos dalyvių dalis (4,1 proc.), o iš ketinančiųjų tai daryti dažniau skolinsis būstui. Šiam tikslui paskolą imti ketina ketvirtadalis visų planuojančiųjų skolintis. Vertindami būsto kainų pokyčius, namų ūkiai tikisi nuosaikaus (mažiau nei 10 proc.) augimo per artimiausius 12 mėn.
