Vakarų Europos regiono rinkos pirmąjį pusdienį atsargiai kilo, tačiau popiet jau sulaukta nedidelių neigiamų pokyčių įsigalint nuomonei, kad testas neatskleidė visos tiesos, rašo „Verslo žinios“.
„Didelės reakcijos nesulaukta, nes rezultatai nepateikė staigmenos. Daugelio vertinimu, rezultatai kiek per geri – tik 7 iš 91 banko neatlaikytų naujų sukrėtimų, kai, palyginimui, analogiškas 2009 metais JAV atliktas testas parodė, kad ten tokių bankų būtų beveik pusė“, – komentavo „Nordea Markets“ vadybininkas Rūtenis Šukevičius.
Pasak jo, daugiausia kritikos strėlių testui tenka dėl abejotino kai kurių kriterijų griežtumo – pavyzdžiui, vertinta, kad Graikijos nemokumo atveju investuotojai atgautų 77 proc. į šios šalies obligacijas investuotų pinigų.
„Vargu ar tuo kas būtų patikėję prieš porą mėnesių, pačiame vadinamosios Graikijos krizės įkarštyje. Todėl susidaro įspūdis, kad rezultatai nevisiškai tikslūs“, – sakė R.Šukevičius.
Analitikai stebisi ir dėl to, kad tarp 7–ių bankų nepateko nė vieno Airijos, kuri turi rimtų finansinių problemų, banko. Mat ypač dėl „Allied Irish Banks“ padėties būta daug abejonių. Šio banko akcijos paskelbus testo rezultatus brango daugiau nei 5 procentais.
Kita vertus, pažymima, kad ganėtinai griežtai įvertinti Ispanijos bankai – jie buvo tikrinami remiantis prielaida, kad komercinio nekilnojamojo turto kainos šalyje kristų dar 65 proc., o gyvenamojo – dar 23 proc. Tikrinant kitų šalių bankus toks pesimistinis scenarijus nebuvo įvertintas, todėl rezultatas, kad tokiomis sąlygomis sunkumų patirtų tik 5 Ispanijos bankai, priimtas gana optimistiškai.
SEB, „Swedbank“, „Nordea“, kaip parodė testo rezultatai, yra tinkamai pasirengę netikėtiems įvykiams, skelbė Švedijos centrinis bankas.
„Niekas iš esmės ir nesibaimino dėl švediškų bankų patikrinimo. Šiame regione nebuvo net didesnio bendrojo vidaus produkto augimo stabtelėjimo, o bendra bankų padėtis yra geresnė ne tik nei Pietų Europoje, bet ir nei Vakarų Europoje“, – sakė R.Šukevičius.
