Pagal privalomojo vairuotojų atsakomybės draudimo sutartis atlyginta 70,2 mln. litų žalų. Per pusmetį įvyko 27,9 tūkst. tokių draudžiamųjų įvykių, o vidutinė draudimo išmoka buvo 2,5 tūkst. litų.
Pagal vidutinį nuostolių gyventojams dydį tradiciškai skaudžiausi buvo gaisrai. Jų vidutinė žala buvo net 16 tūkst. litų. Iš viso draudikai atlygino 480 gaisrų nuostolius gyventojams, kurie buvo apsidraudę būsto draudimu. Išmokų suma siekė 7,6 mln. litų.
„Ne gyvybės draudimo rinkos permainas pirmąjį šių metų pusmetį iš esmės lėmė pokyčiai juridinių asmenų draudimo srityje – augo ir įmokos, ir išmokos. Tuo tarpu fizinių asmenų draudime situacija yra panaši kaip ir pernai – išmokų sumos ir vidutiniai dydžiai liko panašūs. Vis dėlto, pusmečio išskirtinumas yra tai, kad praėjusių metų stichijų žalos ir išaugusi finansinio saugumo svarba lėmė, kad daugiau dėmesio skiriama turto draudimui. Draudimo priežiūros komisija atkreipia dėmesį, kad turto nekomercinio draudimo įmokų suma pirmąjį pusmetį padidėjo 11,5 proc.“, – sakė Andrius Romanovskis, Lietuvos draudikų asociacijos direktorius.
Šiemet fiksuota mažiau avarijų ir išmokų gyventojams pagal privalomojo vairuotojų atsakomybės draudimo sutartis. Palyginti su 2010 m. pirmu pusmečiu, išmokų šiemet sumažėjo nuo 28,8 tūkst. iki 27,9 tūkst., išmokų suma – nuo 71,7 iki 70,2 mln. litų. Vidutinė avarijų žala liko beveik tokia pati – 2,5 tūkst. litų. Privalomas vairuotojų atsakomybės draudimas lemia, kad dėl automobilių apgadinimo patiriami nuostoliai gyventojams buvo atlyginami dažniausiai.
Gyventojų automobilių kasko draudimo draudžiamųjų įvykių, priešingai, kiek padaugėjo – nuo 19,2 iki 21,9 tūkst. Bendra žalų vertė išaugo nuo 43,1 iki 44,9 mln. litų. Vidutinis šių žalų dydis buvo mažesnis – 2 tūkst. litų šiemet ir 2,2 tūkst. litų pernai.
Daug nuostolių gyventojams padarė žalos būstams. Didžiausios pirmąjį pusmetį buvo gaisrų padaromos žalos – vidutiniškai 16 tūkst. litų. Vidutinė žala dėl trečiųjų asmenų tyčinės veiklos (vagysčių, vandalizmo ir kt.) buvo beveik 1,8 tūkst. litų. Kiek mažiau nuostolių pridarė vanduo (pavyzdžiui, užliejimai) ir gamtos jėgos (audros, škvalai ir pan), atitinkamai – 1,5 ir beveik 1,3 tūkst. litų.
Dažniausiai gyventojai susidūrė su vandens (3,3 tūkst. įvykių už 4,8 mln. litų), trečiųjų asmenų veiklos (1,8 tūkst. išmokų už 2,2 mln. litų) ir gamtos jėgų žalomis būstui (1,3 tūkst. išmokų už 2,4 mln. litų).
„Su žalomis būstui gyventojai susiduria rečiau nei, pavyzdžiui, su automobilių avarijomis, tačiau tokie nuostoliai smogia ypač skaudžiai. Taip pat reikia turėti mintyje, kad tokiu draudimu yra pasirūpinusi tik maža dalis gyventojų, todėl draudikai atlygina tik dalį būstams Lietuvoje padaromų žalų“, – sakė A. Romanovskis.
