„Šiuo metu neigiamo scenarijaus tikimybė yra mažiausia per pastaruosius penkerius metus – vos penkiolika procentų. Tokia yra tikimybė, kad augimas bus mažesnis, nei prognozuojame“, – antradienį žurnalistams sakė N.Mačiulis.
Pasak jo, euro zonos krizė beveik yra suvaldyta. Tą rodo mažos skolinimosi kainos – jos nebėra problema.
„Tam tikrų neišspręstų klausimų yra“, – sakė ekonomistas.
Vienas jų – Graikijos skola. Pasak ekonomisto, valstybės biudžetas yra subalansuotas, tačiau skola vis dar didelė. Europos Sąjungoje šis klausimas bus sprendžiamas ir, tikėtina, Graikija sulauks dar vienos finansinės paramos iš Europos institucijų.
Kur kas didesnę grėsmę Europos Sąjungos narių ekonomikai kelia komerciniai bankai. Pasak N.Mačiulio, bankų atsparumo testas, kurį atliks Europos centrinis bankas (ECB) parodys, kiek kapitalo reikia siekiant stabilizuoti komercinių bankų būklę, kurie bankai yra silpniausi.
Taip pat N.Mačiulis laukia gegužės mėnesio, kai Vokietijos konstitucinis teismas skelbs sprendimą, ar ECB politika, susijusi su obligacijų pirkimu antrinėje rinkoje, neprieštarauja Europos Sąjungos teisei.
Neaugančios kainos taip pat kelia nerimą.
„Sunerimta dėl defliacijos rizikos, tai yra kainų mažėjimo rizikos. Gali atrodyti keistai, kad tai vertinama kaip pavojus. Bet Japonijos pavyzdys rodo, kad tai yra gana pavojingas reiškinys“, – sakė ekonomistas.
Pasak jo, ECB greičiausiai stengsis padidinti kainų augimą iki idealių 2 proc.
„Dėl kainų mažėjimo didėja reali skolos našta valstybėms, tikėtina, kad pagrindinis veiksnys, kuris lems ECB politiką, bus susijęs su kainų tendencijomis“, – sakė N.Mačiulis.
Pasaulio ekonomika, „Swedbank“ analitikų teigimu, šiemet augs 4 proc.
„Pasaulio ekonomikos augimas išlieka labai netolygus – JAV, Jungtinė Karalystė ir Vokietija šiemet augs sparčiau nei pernai, o Prancūzijos ir Italijos ekonomikos vis dar bus stagnacijoje. Esant tokiam netolygumui, centrinių bankų ir vyriausybių ekonominė politika turės itin didelės įtakos ateities perspektyvoms. Rizikos šaltiniu išlieka ir didžiosios besivystančios rinkos – Brazilija, Rusija, Indija – kenčiančios nuo išorinio disbalanso ir konkurencingumo trūkumo“, – sakė N.Mačiulis.
Lietuvos augimas – mažesnis, nei prognozuota
Banko analitikai sumažino šių metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozes – manoma, kad 2014 metais ūkis augs 3,7 proc., kitąmet – 4,2 proc.
Pasak N.Mačiulio, baigėsi spartaus augimo periodas. Šiemet, kaip ir pernai, pagrindinis ūkio augimo veiksnys bus vidaus paklausa – investicijos ir namų ūkių vartojimas.
„Lengvos konkurencingumo didinimo priemonės daugelyje įmonių jau išnaudotos – tai rodo ir beveik sustojęs eksporto augimas praėjusių metų antrojoje pusėje. Todėl, gerėjant lūkesčiams ir mažėjant nerimui dėl euro zonos ateities, tikėtinas ir spartus investicijų augimas“, – sakė N.Mačiulis.
Tačiau investicijos augs lėčiau, nei norėtų N.Mačiulis.
„Nepaisant gerėjančios išorinės aplinkos, pramonės įmonės neplanuoja investuoti daugiau nei investavo anksčiau. Investicijų augimas išliks nuosaikus – 8–9 proc.“, – sakė N.Mačiulis.
Investicijos paspartės 2015 metais, kai įmonės pradės naudoti naujos ES finansinės perspektyvos paramą.
Namų ūkio vartojimas išliks spartus – sieks apie 4,5 proc. Jį lems mažėjantis nedarbas, didėjantis užimtumas, augantys atlyginimai ir geresni gyventojų lūkesčiai.
Be to, N.Mačiulio teigimu, pagaliau pradėjo didėti ir gyventojų paskolų portfelis.
