Jeigu norime, kad bankai dirbtų pagal įstatymus prieš paslėptus mokesčius, turime už tai susimokėti. Jeigu norime pasiskolinti pinigų, kad sudurtume galą su galu, mes atsiduriame uždarame skolos rate. Bet net jeigu ir nieko nedarome blogai, finansiniai plėšrūnai atseka mus dėl skolų, kurių netgi neturime. Tada, kai mes, vartotojai, jau manome radę būdą sistemai pergudrauti, industrija vis tiek yra vienu žingsniu priekyje.
Pastaruoju metu auga iš anksto apmokėtų debeto kortelių populiarumas – jas gali papildyti tam tikra pinigų suma ir naudotis kaip įprasta mokėjimo kortele. 2012 metais tokiomis kortelėmis naudojosi apie 12 mln. vartotojų, įnešusių į šias korteles apie 65 mlrd. dolerių. Palyginti su 2009 metais, įnešta pinigų suma padvigubėjo.
Šios kortelės leidžia žmonėms lengvai apsipirkti internetu ir kitur, kur reikalinga debetinė kortelė. Ji taip pat gali veikti kaip papildoma čekių knygelė. Kai kurios kortelės leidžia internetu apmokėti sąskaitas.
Skaičiuojama, kad 7 iš 8 kortelės vartotojų anksčiau naudojosi įprastomis finansų institucijų paslaugomis. Kodėl žmonės, anksčiau turėję įprastines bankų korteles, dabar naudojasi iš anksto apmokėtomis debeto kortelėmis? „Pew Charitable Trusts“ tyrėjas Alexas Horowitzas aiškina, kad žmonės taip nori kontroliuoti savo išlaidas, mokesčius ir išvengti skolų. Tokia kortelė leidžia išleisti tik tiek pinigų, kiek joje yra. Ją naudojantys vartotojai žino, kad gali susivilioti kreditu, todėl tokiu būdu ir riboja savo pagundas.
Žmonės naudoja šias korteles, kad išvengtų skolų. Bet skolintojai vis tiek iš žmonių nori pasiimti kiek įmanoma daugiau pinigų. Jie ieško kelių, kaip galėtų vėl įstumti žmones į skolas, – sakė Nathalie Martin.
Tokias korteles išduodančios įmonės, žinoma, to nedaro veltui. Bankrate.com atliko 30 tokių kortelių analizę ir rado įvairiausių mokesčių. Vienos įmonės reikalauja kortelės palaikymo mokesčio, aktyvavimo mokesčio, mokesčio už likučio sužinojimą.
Tačiau tokias mokėjimo korteles išduodančios bendrovės kol kas neprivalo dirbti pagal tam tikras informacijos atskleidimo taisykles, taigi kompanijos gali slėpti tikruosius mokesčius. Ir tai ką tik prasidėjo.
„NetSpend“, viena didžiausių ne bankines korteles išduodančių įmonių, jau leidžia kortelės vartotojui išleisti daugiau, nei jis turi. Nuo didesnio vartojimo žmogų turėtų apsaugoti tam tikras mokestis, mokamas viršijus limitą. Bent jau taip – kredito viršijimo apsauga – yra vadinamas šis mokestis. Kortelės vartotojas gali išleisti triskart daugiau pinigų, nei yra iš anksto apmokėtoje jo kortelėje. Tokiam skolinimuisi taikomi šiek mažesni tarifai nei įprastoms bankų kortelėms, tačiau tai vis tiek yra brangus skolinimasis. Mokesčiai automatiškai nuskaičiuojami, vartotojui įnešus pinigų į sąskaitą.
Tokių kortelių vartojimai skundžiasi įmonių suteikta galimybe pasinaudoti didesnėmis pinigų sumomis, nei yra kortelėje. Apie 10 proc. vartotojų net atsisakė tokių sąskaitų dėl didelio kredito limito, kurio vengdami jie bėgo nuo komercinių bankų.
Nathalie Martin, vartotojų teisių profesorė Naujosios Meksikos universitete, sako, kad dėl šių kortelių gali kilti ginčas. Kiekviena įmonė savo mokesčius vadina skirtingai, todėl vartotojas gali ir pasimesti. Kai kurios įmonės leidžia viršyti kortelės limitą, neimdamos už tai mokesčio. O taip žmonės yra pratinami išleisti daugiau, nei turi pinigų.
„Žmonės naudoja šias korteles, kad išvengtų skolų. Bet skolintojai vis tiek iš žmonių nori pasiimti kiek įmanoma daugiau pinigų. Jie ieško kelių, kaip galėtų vėl įstumti žmones į skolas“, – sakė ji.
