Tyrimu buvo siekiama sužinoti stambiojo verslo vadovų, kaip finansinius procesus išmanančių ir politinę Lietuvos situaciją stebinčių žmonių nuomonę svarbiausiais su „Snoro“ krize susijusiais aspektais.
Esą „Snoro“ krizė yra LR prezidentės iniciatyva vykdomas planas, nurodė tikintys vos 13 proc. apklaustųjų. Šiai minčiai nepritaria daugiau nei 6 iš 10 respondentų (22 proc. žymėjo „tikrai ne“, o 40 proc. žymėjo „ne“). Kas penktas apklausos dalyvis negalėjo įvertinti šio teiginio.
„Politinius su krize susijusius aspektus bei įvykio priežastis verslininkai linkę vertinti itin atsargiai. Dažnas pažymi, kad prieinama yra per mažai informacijos, kad galima būtų užtikrintai įvardinti įvykio priežastis. Toks atsargumas – retas reiškinys kalbant apie daugumos tikslinių grupių tyrimus, o ypač – apie verslo vadovų. Tai tik dar kartą patvirtina, kad padėtis yra sudėtinga“, – teigia „Macroscope tyrimai“ projektų vadovė Vaiva Šikšniūtė.
6 iš 10 respondentų nurodo, kad susiklosčiusi padėtis – jungtinis R.Baranausko ir kitų „Snoro“ akcininkų veiksmas.
Beveik 8 iš 10 apklaustųjų manymu, „Snoro“ krizė paskatins indėlių/pinigų/klientų migravimą iš „lietuviškų“ į „skandinaviškus“ bankus.
Kas penktas respondentas nurodo, kad „Snoro“ krizė neturės įtakos Lietuvos ekonomikos augimo tempui. Galimo poveikio investicijoms Lietuvoje nemato kas trečias respondentas. Tuo tarpu manančių, kad situacija turės neigiamą poveikį Lietuvos ekonomikos augimui ir investicijoms yra, atitinkamai, 20 ir 17 proc. Dar, atitinkamai, 58 ir 38 proc. nurodo, kad neigiama įtaka bus, tačiau ji nebus esminė.
