Jeigu dėl konfliktų Šiaurės Afrikos valstybėse ir Artimuosiuose Rytuose naftos kainos, skaičiuojant eurais, pasieks 2008 metų lygį, degalų kainos Lietuvoje gali ūgtelėti dar bent 10 proc. ir pasiekti ar net viršyti 5 Lt už litrą ribą.
Tuo tarpu katastrofa Japonijoje gali smarkiai pakoreguoti Lietuvos planus kartu su kitomis šalimis statyti naują atominę elektrinę Visagine. Sunkiau bus rasti strateginį investuotoją, padidės saugos reikalavimai ir išaugs elektrinės kaina. Kaimynams pastatyti elektrines Baltarusijoje ir Kaliningrade esą bus lengviau.
Apie pasaulio įvykių įtaką Lietuvai ir jos ekonomikai naujienų portalas 15min.lt kalbėjosi su nepriklausomu finansų analitiku Stasiu Jakeliūnu.
Kokios įtakos Lietuvos ekonomikai turės įvykiai arabų valstybėse?
Didžiausia įtaka Lietuvai, kaip ir visam pasauliui, yra naftos kainų kilimas. Šioks toks kilimas jau įvyko ir jis gali tęstis toliau.
Turtingesnėms valstybėms ši įtaka yra mažiau svarbi, nes jų ekonomika stipresnė, gyventojai turtingesni, jų perkamoji galia didesnė. Jeigu kas nors – degalai ar maistas – pabrangsta gyventojai per daug nenukenčia. Lietuva nėra pati neturtingiausia valstybė, bet vis tiek prie neturtingesnių. Todėl kylančių kainų poveikis yra didesnis.
Kiek tęsis tie visi šokai, neramumai, sunku pasakyti. Tačiau kuo ilgiau jie tęsis, tuo kainų kilimas, tikėtina, bus didesnis.
Prasidėjus neramumams arabų pasaulyje, pabrango nafta. Po Japonijos įvykių nafta pigo. Tačiau kainos degalinių švieslentėse praktiškai nesikeičia. Kodėl?
Kalbant apie Japonijos įvykius, pradžioje atrodė, kad bus labai dideli sukrėtimai viso pasaulio ekonomikai. Atrodė, kad energetinių išteklių paklausa galėtų kristi, jeigu radiacija ar kiti poveikiai persimestų į Kiniją, kuri dabar bene labiausiai veikia pasaulio ekonomiką – pavyzdžiui, pernai energetinių išteklių paklausa Kinijoje išaugo 12 proc.
Dėl įvykių Libijoje ir aplink kainos taip pat auga. O Japonijos įvykiai trumpam įvedė tam tikro neapibrėžtumo, kuris ir dabar išlieka, kad pasaulinės ekonomikos kilimas bent kai kuriose valstybėse gali sulėtėti.
Dėl to, matyt, naftos kainos kurį laiką buvo sumažėjusios, bet atrodo, kad kainų augimo tendencija vėl atsistatys.
Jeigu naftos kainos, skaičiuojant eurais, pasiektų 2008 metų liepos mėnesio lygį, tai gali būti, kad degalai Lietuvoje pabrangs dar kokiais 10 proc. ir litro kaina pasieks arba viršys 5 Lt ribą.
Kiek galėtų kilti naftos kainos, o tuo pačiu ir degalų kainos Lietuvoje?
Sunku pasakyti, yra įvairių prognozių ir spėliojimų. Prisiminkime, kad 2008 metų liepos mėnesį naftos kaina buvo padidėjusi maždaug iki 145 JAV dolerių už barelį.
Dabar atrodo, kad skirtumas ne toks mažas, bet, įvertinus, kad doleris euro ir tuo pačiu lito atžvilgiu buvo atpigęs, keliolika procentų, kainų skirtumas nebėra toks didelis. Jeigu skaičiuotume eurais arba litais, iki kainos, kuri buvo piko metu betrūksta 15-20 proc.
Turint tai minty, turint minty visų veiksnių neapibrėžtumą, tai naftos kainų augimas gali išlikti. Tada degalai (ir šildymo kainos, nes naftos ir dujų kainos veikia šildymo kainas) tikėtina, nesakau, kad taip bus, gali augti ir toliau. Sunku pasakyti, kiek.
Tačiau, jeigu naftos kainos, skaičiuojant eurais, pasiektų 2008 metų liepos mėnesio lygį, tai gali būti, kad degalai Lietuvoje pabrangs dar kokiais 10 proc. ir litro kaina pasieks arba viršys 5 Lt ribą.
Dėl įvykių Libijoje kai kurie Lietuvos verslininkai prarado nemažai ten įdėtų investicijų. Ar gali būti taip, kad pasibaigus konfliktui šalis atsigaus ir taps vėl patraukli investicijoms?
Žiūrint, kiek tie neramumai tęsis. Jeigu tai bus ilgalaikiai procesai, tai ilgam atbaidys visus investuotojus iš Lietuvos ir ne tik iš Lietuvos.
Tačiau žinau, kad kai kurie Lietuvos verslininkai dirba ir tokiuose regionuose kaip Afganistanas, tai pavieniai matyt tų nišų ir galimybių ieškos. Kartais, jeigu vyksta kokie kataklizmai, tai iš to galima išlošti, radus tam tikras nišas. Tada vyksta staigūs statymo, kainų svyravimo procesai dideli – kas nors labai atpinga, galima santykinai pigiai nupirkti, plėtoti verslą, parduoti kažką.
Tokių galimybių visada yra. Nesiimčiau paneigti, kad lietuviai negalėtų tuo pasinaudoti, tačiau konkrečių sričių ir atvejų man nėra žinoma.
Kokia katastrofos Japonijoje įtaka Lietuvai? Kai kurie verslininkai teigia, kad sustojus japonų gamykloms gali brangti tokia technika kaip kompiuteriai. Tai realybę atitinkantys teiginiai ar spekuliacijos?
Dėl kompiuterių ar kitų dalykų, Japonijoje daug elektronikos gaminama, labai stipri automobilių pramonė. Teoriškai svarstant, aplinkinės šalys turėtų pagaminti ir kompiuterių, ir kitos elektronikos, tai nematau, kad ilgesniam laikotarpyje galėtų būti didelis brangimas.
Trumpam laikotarpyje gali sutrikti tam tikros tiekimo grandinės, nes japonai gamina kažkokius komponentus kitoms valstybėms ir atvirkščiai. Bet ilgainiui, manau, bent jau gaminiai prekybai, eksportui turėtų būti kompensuoti, jeigu Japonijoje kas nors ilgesniam laikui sutriks. Taigi dėl to neturėtų būti didesnių problemų. Tuo labiau, kad kompiuterių, televizorių ar naujų japoniškų automobilių kurį laiką galima ir nepirkti. Tai nėra pirmo būtinumo prekės Lietuvoje.
Kaip branduolinė Japonijos katastrofa paveiks planus statyti atominę elektrinę Visagine?
Tikimybė, kad Lietuvai pavyks rasti investuotojų į Visagino atominę elektrinę ko gero mažėja. Čia stambus projektas, o tokie sukrėtimai kaip Japonijoje gali ilgam laikui paveikti planus. Nesakau, ar tai gerai, ar blogai. Galima svarstyti, ar Lietuvai reikia tokios elektrinės, ar nereikia. Tačiau jei Vyriausybė mano, kad projektas yra prasmingas, tai jos planai dėl Japonijos incidento gali būti sunkiai realizuoti.
Investuotojai pirmiausia turės sulaukti branduolinės katastrofos pabaigos. Radiacija, elektrinės konservavimo darbai... Nežinau, kiek tai truks, bet čia tikrai ne kelių savaičių ir ne kelių mėnesių reikalas.
Yra skelbta, kad iki liepos mėnesio turėtų būti investuotojas į Visagino atominę elektrinę. Nesakau, kad tai neįvyks. Galbūt jau yra suderėta, ką gali žinoti. Bet jeigu nėra susiderėta ir jeigu nėra konkrečių kandidatų, tai tikimybė juos surasti yra mažesnė.
Prisiminkime, kaip ministras Arvydas Sekmokas viešai aiškinosi, kad su korėjiečiais nepavyko susiderėti dėl Šiaurės Korėjos ir Pietų Korėjos incidento. Incidentas paveikė galimų investuotojų nuostatas. O Japonijos įvykis yra kelis kartus reikšmingesnis negu Šiaurės ir Pietų Korėjos.
Tad galima sakyti, kad Japonijos įvykiai bus pretekstas paaiškinti visuomenei, kodėl nėra investuotojų. Tai būtų politiškai pragmatiškas ir suprantamas pretekstas arba atsisakyti tų planų, arba nukelti juos į ateitį.
Jeigu susiklosto optimistiškas scenarijus ir investuotojas vis dėlto atsiranda, ar tikėtina, kad dėl Japonijos įvykių statybos gali brangti?
Tikėtina, kad taip. Planavimo procesai gali labiau užtrukti, saugumo reikalavimai gali padidėti dėl Japonijos įvykių. O tai gali pailginti statybų laikotarpį ir jas pabranginti.
Jei Vyriausybė mano, kad atominės elektrinės projektas yra prasmingas, tai jos planai dėl Japonijos incidento gali būti sunkiai realizuoti.
Kaip įvykiai Japonijoje gali paveikti kaimynų planus statyti elektrines?
Sunku svarstyti, nes Baltarusija, Kaliningradas labiausiai priklausomi nuo Rusijos galimybių. Ten galima greičiau priimti sprendimus, greičiau realizuoti projektus negu tą, kuris planuojamas Lietuvoje
Kas gali paveikti jų planus, tai tarptautinės institucijos – tiek politinės, tiek atominės plėtros agentūros, kurios prižiūri, vykdo sertifikavimo ir kitas procedūras.
Bet projektavimo, statybos, finansavimo pajėgumai sutelkti daugiausia Rusijoje. Tai kaimynių priklausomybė nuo Japonijos įvykių mažesnė negu Lietuvos, kur ir strateginio investuotojo reikia, ir kitų valstybių – Lenkijos, Latvijos, Estijos – dalyvavimas numatytas yra. Jų nuostatos gali pasikeisti, nors latviai neseniai pareiškė, kad neketina keisti savo planų dėl Visagino.
Viena vertus, tai – politinės deklaracijos, kita vertus – realūs planai, sprendimai ir pinigai, kurie iš paskos deklaracijų gali ir nesekti.
Lietuva priklausoma nuo eksporto į Europos Sąjungos rinkas. Kaip joms ir tada netiesiogiai Lietuvai gali atsiliepti pasaulio įvykiai?
Teoriškai, kažką išlošti galėtume, jeigu eksportuotume tokias pat prekes, kokias eksportuoja Japonija į Europos Sąjungą. Galėtume bandyti užimti kokią nors nišą. Tačiau mes eksportuojame visai kitas prekes, paslaugas, todėl neįsivaizduoju, ką būtų galima išlošti.
Kas gali įvykti neigiamo, tai dėl energetinių išteklių brangimo gali sumažėti mūsų eksportuotojų konkurencingumas. Prekių ir paslaugų aukštos pridėtinės vertės nedaug turime, tai dažnai būna taip, kad padidėjusios išlaidos sumažina mūsų konkurencingumą.
Tokį poveikį galėčiau įžvelgti. Tačiau kol kas nematau sąryšių, kad Europos ekonomika imtų lėtėti dėl Japonijos įvykių. Pačioje Europoje yra visokių problemų: skolos, ne visur suvaldyta bankų padėtis. Tie dalykai labiau veiks Europos ekonomikos plėtrą negu Japonijos ar Libijos įvykiai.
Nebent, jei išsiplėstų Šiaurės Afrikoje, Artimuose Rytuose vykstantys procesai, smarkiai kiltų naftos, dujų kainos, tai jau galėtų neigiamai veikti viso pasaulio ir Europos Sąjungos ekonomikos plėtrą. Reikėtų daugiau mokėti už energetinius išteklius, kristų paklausa, smuktų vartojimas.
Ar pasaulio įvykių poveikis Latvijai ir Estijai skiriasi nuo poveikio Lietuvai? Kaip?
Poveikis skiriasi, bet skiriasi nedaug.
Estijos priklausomybė nuo energetinių išteklių kainų yra šiek tiek mažesnė, nes jie bent kurį laiką gali naudotis savo vidiniais ištekliais – skalūnais. Tačiau, kiek žinau, tos galimybės greitai turėtų baigtis, tai priklausomybė turėtų būti panaši kaip Lietuvos.
Tačiau Estijos ekonomikos, konkrečiau – eksporto, struktūra yra pakitusi lyginant su Lietuva. Estijoje didesnę dalį eksporto sudaro aukštesnės pridėtinės vertės prekės, paslaugos, informacinės technologijos, tokie dalykai, kuriuos sunkiau nukopijuoti. Kitaip tariant, ji tampa labiau konkurencinga lyginant su Latvija ir Lietuva.
Atitinkamai tie visi kainų šokai mažiau veiks estus negu mus. Tuo labiau turint minty tai, kad ten ir pensijos, ir vidutinis atlyginimas yra didesnis. Estija nėra daug turtingesnė už Lietuvą, bet nutolsta nuo mūsų ir poveikis jai gali būti mažesnis.
Tuo tarpu Latvijos ekonomika, eksportas yra mažiau diversifikuotas negu Lietuvos. Tačiau ekonomine, struktūros, globalių poveikių prasme, mes esame toje pačioje valtyje su Latvija.
