Vis dėlto Lietuvos valstybinio turizmo departamento direktorė dr. Raimonda Balnienė viliasi, kad taip nenutiks, ir stengiasi į Lietuvą privilioti turistų ne tik iš Didžiosios Britanijos, Lenkijos, Vokietijos, Rusijos, bet ir iš Kinijos bei Japonijos. Juos į mūsų šalį gali privilioti krepšinis, UNESCO paveldas, jaukūs miestai ir kaimo turizmas. Apie visa tai – 15min.lt pirmadienio interviu.
– Skrydžius iš Vilniaus netrukus pradės pigių skrydžių bendrovės „Wizz Air“, „Ryanair“. Veiklą netrukus turėtų pradėti ir „Baltijas Aviacijas Sistemas“. Kaip, Jūsų nuomone, naujų bendrovių atėjimas ir jų siūlomi skrydžiai paveiks turizmą?
– „Wizz air“ atėjimas buvo gera žinia vien dėl to, kad kažkas ateina. „Ryanair“ rezultatai Kaune – labai neblogi. Kaunas džiaugiasi, oro uostas atgimė. Šiuo atveju aš labai sveikinu „Ryanair“ ir manau, kad tai yra puiku.
Tačiau tai, kad „Ryanair“ ateina į Vilnių, nemanau, jog yra gerai. Jeigu į Vilnių būtų atėjusios bendrovės „EasyJet“, „Germanwings“ ar dar kas nors iš nebrangių, būtų buvę nuostabu. Būtų tikra konkurencija, daug kompanijų ir vartotojai džiaugtųsi.
Dabar nauji skrydžiai iš Vilniaus krypčių praktiškai nepapildo. Liūdna, kad dubliuosis skrydžiai į Romą, Milaną, Barseloną. Būtų buvę daug geriau, jei iš Kauno šiomis kryptimis skraidytų „Ryanair“, o iš Vilniaus – „Wizz Air“.
„Ryanair“ ateina į Vilnių ne tam, kad paimtų tas kryptis, su kuriomis susisiekimas tragiškas. Jie nuo vasaros nutraukia visus skrydžius į Vokietiją. Tik per bendrovę „Lufthansa“ turėsime susisiekimą su Frankfurtu. Mums mirtinai reikia, kad „Ryanair“ skristų į Frankfurtą, bet perėję į Vilnių jie Vokietijos neima. Jie ima tai, ką jau ir taip turime.
Nematau noro plėsti kryptis. Kaip sėdime su 19 krypčių iš Vilnius, tai visus metus, akd ir kur investuojame, ką darome, galiausiai ateina gruodžio mėnuo ir vėl sueiname į 19 krypčių. O turizmui susisiekimas oru yra viena iš svarbiausių problemų. Jeigu atskristi negalės, turistų nebus. Taškas.
– Ar pavyks Lietuvai išlaikyti naujas skrydžių bendroves ir prikalbinti jas plėsti kryptis? Ar dabar dubliuojantis skrydžiams lėktuvai neskraidys tušti?
– Labai bijau, kad čia nebūtų tik konkurencinė kova. Galbūt „Wizz Air“ verslo planas nepasitvirtins, nes susidubliuos su „Ryanair“ ir gali taip būti, kad turėsime naują monopolininką „Ryanair“.
Tai puiki kompanija, bet reikėtų, kad ji šalyje neužimtų daugiau kaip 30 proc. rinkos, kad nedominuotų, nes tada pradės agresyviai elgtis ir galima labai nuo jos nukentėti.
„Ryanair“ gali ir tradicines oro linijas išstumti – „airBaltic“ jau atšaukė keturias kryptis.
Be to, geriau paanalizavus siūlomus skrydžius matyti, kad didelė dalis nepatenkins turistų srauto – jie nepritaikyti savaitgaliams ir laikas nepritaikytas turistams.
– O kokios nors naudos ateinančios naujos skrydžių bendrovės atneš?
– Reikės paskaičiuoti, ar bus naudos, nes ekonominis efektas visada būna labai daugialypis. Vilniui viskas bus gerai. Bet kokios bus pasekmės Kaunui?
Matau labai didelę grėsmę, kad Kaunas neteks didelio skaičiaus keleivių. Daug užsieniečių keliavo per Kauną, naktį kitą permiegodavo Kaune, nors jų tikslas buvo Vilnius.
Dar vienas dalykas: man skambino tarptautinis „Rolls Royce“ klubas, vienijantis 20 šalių. Čia – turtingų turistų segmentas. Jie nori į savo turizmo katalogus įtraukti Lietuvą. Vidutinis jų klubo narys vienai atostogų kelionei, o per metus vyksta mažiausiai į keturias, išleidžia 10 tūkst. svarų.
Norime tokių turistų? Norime. Bet jeigu mus užkariauja „Ryanair“, „Wizz Air“ ar panašios, tokie turistai su šitomis oro linijomis pas mus neskris, mes jų niekada neturėsime.
– Kaip ir kokius turistus į Lietuvą viliosime šiemet?
– Paliekame tas pačias svarbiausias rinkas – Didžiąją Britaniją, Lenkiją, Vokietiją, Rusiją, Baltarusiją, Skandinavijos šalis – ir labai rimtai su jomis dirbame. Taikome visas rinkodaros priemones, turime turizmo informacijos centrus užsienyje, važiuojame, pristatymus darome, parodose dalyvaujame. Turistų srautas auga ir augs.
Šių metų naujovė – prioritetais bandome padaryti dar dvi rinkas. Tai Izraelis ir Kinija. Darbo su Kinija rezultatus pajusime po kelerių metų, nes reikia įvairių biurokratinių žingsnių, reikia pasiruošti, pradėti su jais dirbti pagal jų standartus. Vėliau – išversti informaciją į mandarinų kalbą, patekti į jų interneto svetaines.
Su Izraeliu šiek tiek lengviau. Viskas juda greičiau. Vasarą Lietuvoje laukiame jų turizmo ministro. Suveiks gerai ir tai, kad „Baltijas Aviacijas Sistemas“ paleis skrydį į Tel Avivą.
Taip pat dirbame su antros svarbos rinkomis – Beniliukso valstybėmis, Italija, Ispanija, Prancūzija.
Bandysime skatinti atvykti žmones iš kitų tolimų šalių. Pasirodo, su pagonybe, dizainu, miestais ir UNESCO paveldu galime didinti turistų srautą iš Japonijos. Per metus iš Japonijos atvyksta 10 tūkst. turistų. Mes šitą skaičių per porą metų galime padvigubinti, jeigu pasiseks.
– Koks į Lietuvą atvykstančių turistų portretas?
– Vieno portreto aš nenupiešiu. Kiekvienoje parodoje užsienyje darome apklausas, ką žmonės žino apie Lietuvą, ar yra buvę ir panašiai. Lietuvoje kur kas daugiau nei jaunimo yra buvę vyresnių nei 50 metų asmenų.
Todėl vienas portretas bus vyresnio žmogaus. Tai arba turistas, turintis daug laiko, su kokiu nors kemperiu važiuojantis ramiai per daugelį šalių ir užsukantis į Lietuvą, arba atvykstantis autobusu, keltu.
Jaunimas daugiausia būna internetu priėmęs sprendimą ir atskridęs pigiomis oro linijomis, besidomintis miestais, kurortais, šiek tiek kaimu.
Jeigu paimsime turtingus turistus iš Rytų, iš Rusijos, iš Maskvos, tampa madinga važiuoti į Lietuvą sveikatintis. Populiarėja net ir medicininis turizmas, nes Maskvoje ir kituose didžiuosiuose Rusijos miestuose nežmoniškai užaugo medicinos paslaugų kainos. Čia yra ideali vieta: aparatūra, medikamentrai iš Vakarų, o susikalbėti galima rusiškai.
Iš Baltarusijos atvyksta keli segmentai: turtingoji klasė su BMW, „Mercedes“ ir didelis srautas paprastesnių žmonių. Jeigu pažiūrėtume apgyvendinimo statistiką, ilgiausiai Lietuvoje apsistoja būtent baltarusiai, vidurkis – daugiau nei 5 paros.
– O ko į Lietuvą važiuos kinai?
– Kinai sau ilgai atostogauti neleidžia, bet jie domisi Europa, nori keliauti. Pajamos, kurias jie gali išleisti, yra nuo 30 iki 50 tūkst. dolerių per metus. Todėl dėl šito segmento kaunasi visas pasaulis.
Kinai vien į Lietuvą neskris, bet skris į tris ar keturias šalis. Jie organizuoti, atostogauti vyksta per kelionių operatorius.
Krepšinio treneris Jonas Kazlauskas, Yao Mingo mokytojas, bus reklamos veidas. Krepšinis yra prestižas, kinai tiki Yao Mingu. Jie vien dėl važiuos į šitą šalį. Aplankys ir mūsų kaimynus, bet jeigu mes būsime organizatoriai, bus labai gerai.
Pradžioje kinai mums kainuos brangiai. Reikės, kad viešbučiuose būtų į jų kalbą išversta reikalinga informacija, paruošti darbuotojai. Šalia viešbučių, kur jie apsistos, reikia, kad būtų kazino, nes jie mėgsta ten leisti naktis. Dar reikia pasirūpinti, kad viešbučiai ir kazino būtų draugiški kinams. Taip pat turės būti paruošti gidai.
Be to, kinus gali sudominti tai, ko jie visiškai neturi, – ekologija ir tikras kaimas. Naktį atitinkamai paruoštose sodybose jiems tikrai būtų įdomu.
– Kokius Lietuvos pranašumus ryškinate parodose užsienyje?
– Turime kelis produktus, kuriuos reklamuojame. Tai kultūros turizmas. Viskas, kas susiję su miestais, kultūra, UNESCO paveldu. Taip pat SPA kurortai, aktyvus turizmas tiems, kurie nori keliauti dviračiais, pėsčiomis, plaukti.
Yra parodos, sporto renginiai, kultūros renginiai. Mūsų išskirtinumas – netradicinės erdvės. Galima apsistoti netradiciniuose, mažuose viešbutukuose. Galima UNESCO paveldo Vilniaus širdyje apsigyventi, Rotušėje posėdžiauti. Užsieniečiams tai įdomu.
Lietuvą pristatome taip, kad tai nėra pigi šalis. Tai yra geros kokybės už protingą kainą šalis.
