Nuo šiol ne gyvybės draudikai galės laisvai keistis informacija apie klientus, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių liko skolingi konkurentams, penktadienį informuoja dienarštis „Lietuvos rytas“.
Jau seniai panašiai elgiasi mobiliojo ryšio įmonės, bankai, išperkamosios nuomos bendrovės. Skolų turintis žmogus gali nesitikėti pasiskolinti pinigų kitur ar pereiti į kitą telekomunikacijų bendrovę.
Tuo tarpu draudikai iki šiol informacija nesikeisdavo.
„Su įsipareigojimų nevykdančiu klientu bendrovė bandys susitarti. Nepavykus jis bus įspėjamas, o jei nepadės ir tai, įmonė duomenis apie įsipareigojimų nevykdantį gyventoją ar bendrovę perduos kitiems rinkos dalyviams. Tokiu būdu nesąžiningam klientui gerokai sunkiau išsiderėti palankias atsiskaitymo sąlygas kitoje draudimo bendrovėje“, – teigė su Lietuvos draudikų asociacija šią sistemą sukūrusios įmonės „Creditinfo“ generalinis direktorius Andrius Bogdanovičius.
Tikėtina, kad draudimo įmonės iš klientų, kurie prašys paslaugos, bet bus likę konkurentui skolingi, reikalaus mokėti visą įmoką iš karto, o ne dalimis.
Gali būti, kad jam draudimo paslaugos šiek tiek pabrangs. O piktybiniams skolininkams gali būti parodytos durys.
„Draudimo kompanijos spręs savo nuožiūra. Kaip jos elgsis – čia jau kiekvienos reikalas ir sugebėjimas įvertinti riziką. Tiesa, tai negalioja privalomajam civilinės atsakomybės draudimui: jo polisą draudikai privalo parduoti net ir labiausiai prasiskolinusiems klientams“, –sakė Lietuvos draudikų asociacijos vadovas Andrius Romanovskis.
Anot A.Juodeikio, per metus „Lietuvos draudimas“ turi apie 6 tūkst. regreso atvejų, o bendra skolų suma – apie 25 mln. litų.
„Lietuvos draudimo“ Klientų aptarnavimo departamento direktorius Artūras Juodeikis sako, kad skolų draudikams atsiranda dėl dviejų priežasčių.
Pirmoji – vadinamasis regresas. Pavyzdžiui, neapsidraudęs gyventojas užlieja kaimyno butą. Tokiu atveju kaimyno butą draudusi įmonė gali išsireikalauti iš kaltininko visą žalą, o nesumokėjęs jis tampa skolininku.
Antra priežastis – laiku nemokamos įmokos. Draudimo sutartį, pagrįstą reguliariais mokėjimais, sudarę žmonės mano, kad nesumokėjus ji automatiškai nutrūks.
Tačiau taip yra tik tada, jeigu nesumokama pirmoji įmokos dalis. Kitais atvejais sutartis dar galioja tam tikrą laikotarpį (pavyzdžiui, savaitę arba dvi), per kurį klientui siunčiamas priminimas. Nesumokėjęs už šį laikotarpį jis tampa skolininku.
Anot A.Juodeikio, per metus „Lietuvos draudimas“ turi apie 6 tūkst. regreso atvejų, o bendra skolų suma – apie 25 mln. litų.
Beveik 70 proc. tokių bylų sudaro privačių klientų padaryti nuostoliai: užpilti kaimynų būstai, gaisrai, transporto priemonių avarijos.
Įmonės labiau linkusios drausti savo turtą ir atsakomybę, todėl dėl jų bėdų mažiau.
