Draudimo rinka Lietuvoje pernai sumažėjo pirmą kartą, o žalos išmokų išmokėta rekordiškai daug – pusė to, kiek buvo surinkta įmokų.
Draudimo priežiūros komisija (DPK) prognozuoja, kad šiemet rinka trauksis dar 14-16 procentų.
Ieško mažesnių kainų
Mažėjant prekės paklausai atitinkamai krenta ir jos kaina. Ši tendencija neaplenkia draudimo rinkos. „Žinoma, kad į paslaugų kainas yra įskaičiuotos pelno maržos ir natūralu, kad dėl šiuo metu paaštrėjusios konkurencijos pelno maržos yra mažinamos. Stipriai mažėja kasko draudimo įkainiai. Tačiau viskas turi ribas ir tikėtis, kad draudimas labai atpigs, nereikia“, – LŽ sakė DPK pirmininko pavaduotojas Ramūnas Baravykas.
Pasiteiravus, ar pastebima, kad gyventojai aktyviau naudojasi draudimo tarpininkų paslaugomis ieškodami mažesnės kainos, R.Baravykas pripažino, kad pernai draudimo tarpininkų veiklos apimtys didėjo – per juos gyventojai pasirašė daugiau draudimo sutarčių, nei anksčiau, tačiau neaišku, kiek tai yra susiję su mažesnės kainos ieškojimais.
„Draudimo brokerių paskirtis – parinkti palankiausią draudimo variantą, bet kas yra pigu – nebūtinai yra palanku“, – tikino DPK pirmininkas Mindaugas Šalčius.
Visos žalos išmokos tiesiogiai atsiliepia draudimo paslaugų kainų didėjimui. Tad ar gali būti, kad draudimo rinkai ateityje atsigavus, draudimo bendrovės sieks susigrąžinti sunkmečiu išmokėtas rekordines sumas brangindamos paslaugas? M.Šalčius tikino, kad rinkos konkurencija neleis kainoms šoktelėti.
Mažėjant prekės paklausai atitinkamai krenta ir jos kaina. Ši tendencija neaplenkia draudimo rinkos.
Bankrotų nežada
„Pernai pelningai veikė 12, o nuostolingai – 5 draudimo bendrovės“, – kalbėjo R.Baravykas. Jo teigimu, praėjusiais metais finansų krizė dar neturėjo reikšmingos įtakos draudikų finansinei padėčiai: šios rinkos mokumo koeficientas, rodantis, ar draudimo įmonės turi pakankamai turto prisiimtai rizikai padengti, yra dvigubai didesnis nei minimali riba.
„Esant nepalankiai ekonominei situacijai, kai draudimo rinka mažėja, o išmokos didėja, draudimo įmonių finansinė padėtis beveik nepasikeitė – techniniai atidėjimai, nuosavas kapitalas ir turtas išliko panašaus lygio. Galima teigti, kad tokioje situacijoje draudimo rinka yra sveika“, – konstatavo R.Baravykas.
Jo teigimu, draudimo įmonių investicijos augo ir pernai, jos išliko konservatyvios – net 60 proc. investicijų buvo nukreipta į įvairių šalių vyriausybių vertybinius popierius.
Išmokys taupyti
„Pernai iš investicinės veiklos įmonės patyrė 4 mln. litų nuostolių. Tai lėmė ketvirtas metų ketvirtis – pirmų trijų ketvirčių veikla dar buvo pelninga“, – pripažino jis.
DPK pažymi, kad draudikams šiais metais teks prisitaikyti prie mažėjančios draudimo rinkos ir skirti didesnį dėmesį vidiniams rezervams – sąnaudų kontrolei, taip pat griežčiau vertinti prisiimamą riziką. Tam didelės įtakos turės rengiama speciali direktyva, kuri suvienodins draudimo įmonių mokumo reikalavimus visoje Europos Sąjungoje, nustatys griežtesnius rizikos vertinimo, kapitalo pakankamumo ir informacijos atskleidimo reikalavimus, padidins draudimo rinkos skaidrumą bei patikimumą, pagerins draudėjų apsaugą.
Faktai
Draudimo įmonių neaudituotas pelnas pernai siekė 85,5 mln. litų – buvo 35 proc. mažesnis nei 2007 metais.
2008 metais buvo pasirašyta 2,037 mlrd. litų draudimo įmokų – 2,5 proc. mažiau nei užpernai. Tuo metu draudimo išmokos, skirtingai nei įmokos, išaugo 38 proc. ir pasiekė rekordinę sumą – daugiau nei 1 mlrd. litų.
Labiausiai draudimo rinką pernai žemyn traukė trečdaliu sumažėjusios gyvybės draudimo apimtys, o ypač vienas iš šios draudimo rūšies produktų – investicinis gyvybės draudimas, kurio klientų sutarčių nutraukimą lėmė vis prastėjanti finansų rinkų padėtis.
Gyvybės draudimo išmokos pernai padidėjo du kartus, tai taip pat siejama su skubiu draudėjų sutarčių nutraukimu pasidavus ekonominio sunkmečio nuotaikai.
Ne gyvybės draudimas pernai dar didėjo – jis priaugo 13 procentų. Šią rinką didino transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės (TPVCA) ir turto draudimai.
Ne gyvybės draudimo išmokos pernai padidėjo 24 procentais. Daugiausia lėšų buvo išmokėta kasko ir TPVCA draudimo grupėse – 70 proc. visų išmokų. Pagrindinės tai lėmusios priežastys – infliacija ir išaugęs vidutinis žalos dydis.
Iš visų draudimo grupių nuostolingiausias draudimo kompanijoms buvo TPVCA, o tai lėmė padidėjusi vieno eismo įvykio kaina, kuri vidutiniškai nuo 3 tūkst. litų išaugo iki 3,4 tūkst. litų.
