-50% metinei prenumeratai. Velykų dovana!
Prenumeruoti

Ekonomikos krizė į Lietuvos rinką skatina žvalgytis investuotojus iš Rytų

Prasidėjus ekonomikos recesijai užsienio investicijų į Lietuvos rinką srautas sumažėjo stipriai, tačiau pastebima, kad tuo pačiu sunkmetis netikėtai paskatino investuotojų iš Rytų susidomėjimą.
Piktavalė iš senolės pavogė 900 lt.
Pinigai / Šarūno Mažeikos/BFL nuotr.

Pastaruoju metu galimybėmis įsigyti kapitalo mūsų šalyje aktyviau domėtis ėmė verslininkai iš Rusijos, Ukrainos, Kazachstano, Kinijos bei kitų šalių. Ekspertai mano, kad pagrindinė susidomėjimo priežastis – galimybė pigiai įsigyti nekilnojamojo turto ir tokiu būdu įžengti į Europos Sąjungos rinką, teigiama pranešime spaudai.

Statistikos departamento duomenimis, 2009 m. sausio 1 d. tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje siekė 31,48 mlrd. Lt ir buvo 11,3 proc. mažesnės nei tuo pat metu pernai. Didžiąją šios sumos dalį sudarė investicijos iš ES šalių – daugiau nei 81 proc. NVS šalių dalis buvo 5,9 proc.

Statistikos departamento duomenimis, 2009 m. sausio 1 d. tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje siekė 31,48 mlrd. Lt ir buvo 11,3 proc. mažesnės nei tuo pat metu pernai.

„Ekonomikos krizė investuotojus iš Rytų skatina aktyviau dairytis Lietuvoje dėl kelių priežasčių. Pirma, dėl recesijos gerokai atpigo investavimo kaina ir dabar NT objektus ar verslo įmones galima įsigyti už pakankamai patrauklią kainą. Antra, tokia investicija tuo pačiu yra žingsnis į didelę ES rinką, kuri po 2–3 metų, tikėtina, stabilizuosis ir pradės augti“, – sako investicijų valdymo bendrovės PPP („Public Private Partnership“) vadovas Juozas Sargūnas, užsiimantis tarpininkavimu tarp Lietuvos verslo ir užsienio investuotojų.

Šiuo metu ypač išaugo investuotojų iš buvusio sovietinio bloko šalių aktyvumas – Rusijos, Ukrainos, Gruzijos, Kazachstano. Taip pat investicijomis Lietuvoje intensyviau domisi tolimesnių rinkų atstovai, pavyzdžiui, verslininkai ir Kinijos, Indijos. Ligšiolinės investicijos iš Rytų šalių nėra tiksliai žinomos, tačiau spėjama, kad vien NT rinkoje jos siekia 200–250 mln. eurų.

Anot J.Sargūno, priešingai nei didelė dalis investuotojų iš Vakarų, verslininkai iš Rytų rinkų nejaučia tokios didelės grynųjų pinigų stokos. Todėl savo šalyse augimo periodu sukauptus pinigus nori investuoti politiškai stabilesnėse, saugesnėse nei jų pačių regionas rinkose. Tuo tarpu vakariečiai pratę investuoti iš skolintų pinigų, kurių šiuo metu tiesiog nėra, be to, juos domina didesnė investicijų grąža. Rytų rinkų atstovams dažnai pakanka pačios investicijų grąžos galimybės.

Rytų ir Vakarų verslininkų dėmesį labiausiai traukia panašūs investiciniai objektai. Pavyzdžiui, paklausūs jau veikiantys NT objektai su suformuotais pajamų srautais, kurie leidžia juos iš karto išlaikyti. Taip pat domina gerose vietose esantis NT su paruošta teisine baze (suderintais detaliaisiais planais, statybų leidimais ir pan.), kurį galima rekonstruoti arba plėtoti nuo nulio.

Svarbiausi faktoriai, kurie stabdo spartesnius realius sandorius, yra vis dar netylančios kalbos apie galimą lito devalvaciją, taip pat pastebima, kad dalis investuotojų baiminasi dėl neretai pasireiškiančio neigiamo požiūrio į Rytų kapitalą bei jam daromų kliūčių. Ilgalaikę perspektyvą vertinantys interesantai taip pat prisibijo vadinamojo L ekonominio scenarijaus – gilaus ekonomikos nuosmukio ir kad rinka vėliau ilgai neatsigaus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius