„Netgi jeigu derybos hipotetiškai būtų pradėtos, matyt, reikalavimai būtų imtis griežtos fiskalinės konsolidacijos, ką ir toliau daro Latvijoje. Ten konkrečiomis sumomis mažina deficitą, o ne tikisi, kad jis sumažės dėl ekonomikos augimo. Konkrečių priemonių nėra paskelbta, bet ten diskutuoja apie tai, kad reikės mažinti socialinius mokėjimus“, – sakė „Danskebank“ vyriausioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė.
Pasak jos, latviai turi nekilnojamąjį mokestį, kuris yra santykinai nedidelis. „Aš manau, kad žengimas prie proporcingesnės mokesčių sistemos, prie didesnės mokesčių naštos perkėlimo turtui, o ne darbo jėgai apmokestinimui, turbūt kai kuriuose žingsnius galėtume būti priversti žengti“, – sakė ji, pabrėžianti, kad TVF gali neužtekti argumento, kad Lietuvai per brangu pasiskolinti rinkose.
Ekonomistas ir finansų analitikas Valdemaras Katkus pripažįsta nesąs tikras, ar reikės Lietuvai kreiptis į TVF, tai priklausys nuo to, kaip elgsis Graikija. Pasak jo, jei graikai pasakytų, kad nori likti euro zonoje, Lietuva turėtų turėti galimybę pasiskolinti tarptautinėse rinkose.
Jo nuomone, dabar Lietuva neturėtų priiminėti jokių sprendimų, reikėtų laukti, kaip klostysis įvykiai Graikijoje.
Mykolo Romerio universiteto Bankininkystės ir investicijų katedros vedėjas prof. habil. dr. Antanas Buračas mano, kad TVF daro esminę klaidą liepdamas beatodairiškai karpyti išlaidas socialinėms reikmėms.
„TVF daro rimtą esminę klaidą, dėl kurios pasaulyje vyksta neramumai. TVF reikalauja griežto biudžeto balansavimo tam, kad atgautų paskolintus pinigus, jis negalvoja apie socialinių sukrėtimų pavojų, kurie baisiai brangiai kainuoja“, – komentavo akademikas, pasak kurio, jei šalis skolintųsi iš TVF, tai vidaus rinkoje liktų kredito išteklių smulkiam ir vidutiniam verslui.
Kitąmet Lietuvai reikia pasiskolinti 9,5 mlrd. litų – 3 mlrd. litų kitų metų deficitui dengti, o likusi suma – senoms skoloms refinansuoti.
