Rusija yra pagrindinė Lietuvos užsienio prekybos partnerė – į Rusiją eksportuojame dvigubai daugiau prekių nei į Vokietiją. Tuo remdamasis, TVF pareiškė, kad Lietuva ir kitos ekonomiškai su Rusija labai susijusios Rytų Europos valstybės gali itin skaudžiai pajusti Rusijos ekonomikos sulėtėjimą ir pastaruoju metu jai Vakarų taikomas sankcijas. Tačiau Lietuvos ekonomistai abejoja, kad tokios pranašystės išsipildys.
Lietuviškų prekių eksporto rinkų penketuke Rusijos nėra. Daugiausia produkcijos keliauja į Vokietiją (10,8 proc), Latviją (8,8 proc.), Nyderlandus (7,4 proc.) ir JAV (7,1 proc.).
„Nereikia dramatizuoti. Didelę dalį eksporto į Rusiją sudaro reeksportas“, – 15min.lt sakė ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Svarbi, bet ne svarbiausia
Pirmuosius penkis šių metų mėnesius eksportas į Rusiją sudarė penktadalį viso eksporto, kitos svarbios partnerės – Latvija (beveik 10 proc.) ir Lenkija (8 proc.).
Tačiau, kaip ir minėjo „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Ž.Mauricas, didelę dalį eksporto į Rusiją sudaro reeksportuojamos prekės, o ne lietuviška produkcija.
Lietuviškų prekių eksporto rinkų penketuke Rusijos nėra. Daugiausia produkcijos keliauja į Vokietiją (10,8 proc.), Latviją (8,8 proc.), Nyderlandus (7,4 proc.) ir JAV (7,1 proc.).
Todėl Rusijos vaidmuo Lietuvos ekonomikoje nėra toks didelis, kokį jį vaizduoja TVF. Rūta Medaiskytė, „Finastos“ ekonomistė, pabrėžė, kad Rusijos ekonomikos sulėtėjimas ir sankcijos gali atsiliepti tik tam tikriems sektoriams, kurie yra labiau priklausomi nuo Rusijos.
„Tačiau Rusija visada yra rizikinga, reikėtų turėti tą galvoje“, – 15min.lt sakė R.Medaiskytė.
Eksportas jau susitraukė
Statistikos departamento duomenimis, bendras eksportas į Rusiją šių metų sausį–gegužę sumažėjo 2,5 proc., o lietuviškos kilmės produktų eksporto į Rusiją vertė susitraukė 14 proc., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.
Per pirmuosius penkis šių metų mėnesius transporto priemonių su priekabomis gamintojai Rusijos rinkoje neteko 47 mln. litų, mėsos eksporto vertė sumažėjo 40, pieno ir jo produktų – 14, cukraus – 12 mln. litų.
Mėsos eksporto vertė sumažėjo dėl apribojimų, baiminantis afrikinio kiaulių maro, o pieno ir jo produktų eksporto vertės sumažėjimą lėmė dar nuo praėjusių metų rugsėjo iki šių metų sausio trukęs šių produktų importo draudimas.
Sankcijos bus pagrįstos
„Washington Post“ rašė, kad Rusijos diplomatijai yra būdingi maisto karai – Vakarams sugriežtinus sankcijas Rusijai, Maskva pradėjo drausti įvairių maisto produktų iš Vakarų importą į Rusiją dėl neva rastų pesticidų ar kitų teršalų.
Lietuva jau žino, kas yra prekybos karas – pernai savo kailiu jį išgyveno Lietuvos pienininkai. Ž.Maurico teigimu, tikėtina, kad Rusija draudimu įvežti lenkiškus obuolius ar amerikietišką vištieną neapsiribos, o sankcijas plės.
„Rusija turėtų pagrįsti, kodėl taiko tas sankcijas. Geriausias taikinys yra būtent maisto produktai, nes dažniausiai tų sankcijų priežastis būna neatitikimas tam tikriems standartams“, – sakė ekonomistas.
Mes matome, kiek Rusija deda pastangų, kad pagrįstų sankcijas. Rusija stengiasi, norėdama išsaugoti tam tikrą vardą savo gerą tarptautinėje bendruomenėje, – sakė Ž.Mauricas.
Pasak jo, Rusija nori pagrįsti savo taikomas sankcijas, nes jai yra svarbūs ir ne Vakarų pasaulio žaidėjai, pavyzdžiui, Kinija ir Indija.
„Taikant sankcijas, tarptautinėje bendruomenėje tikimasi, kad jis būtų vienaip ar kitaip pagrindžiamos. Mes matome, kiek Rusija deda pastangų, kad pagrįstų sankcijas.
Rusija stengiasi, norėdama išsaugoti tam tikrą vardą savo gerą tarptautinėje bendruomenėje (yra dar tokie žaidėjai kaip Kinija, Indija). Rusija turėtų pagrįsti, kodėl taiko tas sankcijas. Geriausias taikinys yra būtent maisto produktai, nes dažniausiai tų sankcijų priežastis būna "neatitikimas" tam tikriems standartams“, – sakė Ž.Mauricas.
Ekonomistas teigė nemanąs, kad Rusija Vakarams atsakys uždrausdama parduoti energetikos išteklių eksportą iš Rusijos į Vakarus.
„Energetika sudaro 80 proc. viso Rusijos eksporto, taigi tai būtų labai skaudu pačiai Rusijos ekonomikai“, – sakė jis.
Tikslas – sumenkinti pasitikėjimą Rusija
Vakarai sankcijas Rusijai sugriežtino po to, kai Rytų Ukrainoje buvo numuštas „Malaysia Airlines“ lėktuvas. Naujos sankcijos yra nukreiptos į Rusijos finansų ir energetikos sektorius.
Vladimiro Putino rėmėjas Genadijus Timčenka turi 23,5 proc. antros pagal dydį Rusijos gamtinių dujų gavybos kompanijos „Novatek“ akcijų. JAV sankcijos gali sutrukdyti bendrovei pastatyti suskystintų gamtinių dujų jėgainę, kuri yra priklausoma nuo užsienio investicijų. Sankcijos pritaikytos ir kitai G.Timčenkos kompanijai – „Volga Group“, bei jo statybų įmonei „Stroytransgaz Group“. Vakarai užsimojo ir prieš „Rossneft“.
Surištos ir pagrindiniu Kremliaus pareigūnų banku vadinamo Rusijos banko valdytojų rankos, JAV piliečiams uždrausta finansuoti du Maskvai priklausančius bankus – VEB ir „Gazprombank“.
Mūsų finansų sektoriuje nėra nei Rusijos bankų, nei labai didelio Rusijos kapitalo. Manau, čia tik tų šalių klausimas, kur yra palengvintos kažkokios mokestinės sąlygos, kur Rusijos piliečiams apsimoka laikyti pinigus, – kalbėjo R.Medaiskytė.
Pasak Ž.Maurico, tai reiškia, kad yra siekiama sumažinti pasitikėjimą Rusija ir sumažinti verslininkų norą investuoti šioje valstybėje.
„Vakarų sankcijų tikslas yra prevencinis ir galbūt nėra siekis pakenkti vienam ar kitam objektui konkrečiai. Sankcijos yra tikslinės. Tikslas yra sumažinti pasitikėjimą pačia Rusija kaip valstybe, sumenkinti jos prestižą ir sumažinti patrauklumą kaip investicijų krypties. Tikslas labiau ilgalaikis nei trumpalaikis. Nuostolis bus tos investicijos, kurios neateis dėl šių signalų“, – sakė ekonomistas.
R.Medaiskytė kalbėjo apie tai, kad labiausiai gali nukentėti valstybės, taikančios lengvatas, pavyzdžiui, Kipras.
„Mūsų finansų sektoriuje nėra nei Rusijos bankų, nei labai didelio Rusijos kapitalo. Manau, čia tik tų šalių klausimas, kur yra palengvintos kažkokios mokestinės sąlygos, kur Rusijos piliečiams apsimoka laikyti pinigus“, – sakė R.Medaiskytė.
Ž.Mauricas minėjo tą patį – dėl Rusijos finansų sektoriaus problemų gali nukentėti, pavyzdžiui, Latvija ar Kipras, turintis glaudžių finansinių ryšių su Rusija.
