Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Vilniaus skolų parako statinė: kuo daugiau pajamų, tuo daugiau iššvaistytų milijonų

Vilniaus skola
BFL nuotr. / Vilniaus skola
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Vilniaus meras Artūras Zuokas ir kiti sostinės vadovai skundžiasi, kad finansinis miesto krachas buvo neišvengiamas dėl per mažos gaunamos gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalies, bet ekonomistai atkerta – Vilnius kaip kiauras rėtis, į kurį gali pilti kiek nori, vis tiek bus per mažai.

Lietuvos įstatymai leidžia savivaldybėms neribotai skolintis investiciniams projektams. Tai apsukriems savivaldybių politikams atriša rankas į skolą steigti abejotino reikalingumo įmones, imtis keistų miesto infrastruktūros projektų ar užsiimti brangia savireklama. Kuo daugiau pinigų  gaunama, tuo daugiau jų paleidžiama vėjais nesirūpinant, kaip skolas teks atidavinėti.

Jaučiasi nuskriausti

Trečiadienį Seime Vilniaus miesto atstovai atvirai pareiškė, kad miestas nebeturi pinigų net einamosioms išlaidoms, o bankai nebeskolina.

Trečiadienį Seime Vilniaus miesto atstovai atvirai pareiškė, kad miestas nebeturi pinigų net einamosioms išlaidoms, o bankai nebeskolina, nes nepasitiki.

Iš Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narių buvo prašoma imtis skubių priemonių – didinti Vilniui tenkančią GPM dalį arba valstybei prisiimti savivaldybių skolas.

Ketvirtadienį finansų ministras Rimantas Šadžius pareiškė, kad Vilnius turi pats geriau rinkti mokesčius, jei nori pagerinti savo finansinę padėtį, ir priminė, kad dideli projektai finansuojami ne tik savivaldybės, bet ir valstybės lėšomis.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Vilniaus vicemeras Jonas Pinskus
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Vilniaus vicemeras Jonas Pinskus

„Kaip vienas iš miesto vadovų galiu pasakytį tą patį, ką jau sakiau prieš 5 metus būdamas Seimo nariu. Jau tada nagrinėdamas didžiųjų ir mažųjų miestų situaciją mačiau, kad Vilnius yra labai skriaudžiamas. Tuo metu jam buvo skiriama apie 40 proc. GPM, o to aiškiai nepakanka. Skolos didėja ir didėja su pagreičiu. Siūliau, kad GPM dalis būtų didinama iki 80 proc.

Tuo metu Vilniaus meru buvo Vilius Navickas, Seimo pirmininke Irena Degutienė, tačiau mano siūlymas nebuvo išgirstas. Vėliau buvo sudaryta darbo grupė, bet sprendimas nebuvo priimtas. Po 5 metų turim tai, ką turim“, – miesto finansines nesėkmes 15min.lt aiškino J.Pinskus.

Skriaudžia rajonai

Dabar Vilniaus rajono savivaldybė džiaugiasi, kad neturi skolų, kai mes kiekvienais metais jiems sumokame po 40 mln. litų. Jai darželių ir mokyklų statyti nereikia. Apie 3 tūkst. vaikų atvažiuoja į Vilniaus darželius kiekvieną dieną.

Vėliau dabartinis sostinės vicemeras siūlė, kad GPM būtų mokamas ne pagal gyvenamąją vietą, o pagal veiklos vietą.

„Kur žmogus dirba, ten pinigai ir turi būti mokami. Taip buvo anksčiau, bet Savivaldybių asociacija, kuri yra valdoma mažųjų savivaldybių – Druskininkų, Pagėgių ir kitų – pakeitė tvarką .

Dėl to šiandien turime beveik bankrutuojantį Vilnių, beveik bankrutuojančius Šiaulius, prasta situacija Kaune ir Klaipėdoje. Į Vilnių iš aplinkinių rajonų suvažiuoja po 100 tūkst. žmonių kasdien, bet mokesčių nemoka. Dabar Vilnius kitoms savivaldybėms atiduoda per 300 mln., o gauna tik 50 mln. iš ten, kur dirba vilniečiai.

Tų pinigų kuo puikiausiai pakaktų. Tai skatintų mažesnes savivaldybes kurti darbo vietas. Dabar Vilniaus rajono savivaldybė džiaugiasi, kad neturi skolų, kai mes kiekvienais metais jiems sumokame po 40 mln. litų. Jai darželių ir mokyklų statyti nereikia. Apie 3 tūkst. vaikų atvažiuoja į Vilniaus darželius kiekvieną dieną. Mums darželių trūksta, turime juos statyti, o pinigai vis tieks sugrįžta rajonui. Tai visiškai ydinga praktika“, – kalbėjo politikas.

Siūlo naudoti valstybės rezervą

Lietuvos bankas valdo milžiniškas lėšas – per 20 mlrd. litų. Įsivedus eurą tokios pinigų atsargos nėra reikalingos. Seimas ir Vyriausybė galėtų įpareigoti Lietuvos banką bent 3 mlrd. litų skirti visoms Lietuvos savivaldybėms jų skoloms padengti, – teigė J.Pinskus.

J.Pinskus prisiminė ir valstybės rezervą: „Lietuvos bankas valdo milžiniškas lėšas – per 20 mlrd. litų. Jos buvo reikalingos litui padengti. Šios lėšos buvo ir yra investuojama užsienio rinkose. Įsivedus eurą tokios pinigų atsargos nėra reikalingos. Seimas ir Vyriausybė galėtų įpareigoti Lietuvos banką bent 3 mlrd. litų skirti visoms Lietuvos savivaldybėms jų skoloms padengti.

Tai būtų gerokai pigesni pinigai, didelis impulsas į Lietuvos ekonomiką, nes visos savivaldybės atsiskaitytų su savo ūkio subjektais. Būtų padengtos skolos darbuotojams. Tai išspręstų susikaupusių skolų problemą, bet didžiųjų miestų ilgalaikio finansavimo klausimo neišspręstų.“

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Atidaryta Vilniaus vakarinio aplinkkelio atkarpa iki Pilaitės prospekto.
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Atidaryta Vilniaus vakarinio aplinkkelio atkarpa iki Pilaitės prospekto.

Paklaustas, ar nebūtų paprasčiau susimažinti išlaidas ir gyventi pagal savo kišenę, pašnekovas atsakė, kad sostinei skursti nedera. „Mes esame sostinė. Tikrai neleidžiame pinigų vėjais. Juos investuojame į tikslinius projektus, kurie reikalingi Vilniui. Galime pasiginčyti dėl kelių projektų, tokių kaip „Air Lituanica“ ar „Vilnius veža“, bet jie nėra esminiai ir reikalaujantys daug pinigų. Vilnius yra Lietuvos veidas. Mes sukuriame 40 proc. bendrojo šalies vidaus produkto“, – aiškino J.Pinskus.

Prarasime ES pinigus

2014-2020 m. – tai paskutinė finansinė perspektyva, kada didieji miestai gali gauti ES paramą kaip tikslinės teritorijos. Mes jau ir dabar atsisakėme visų projektų, kurie buvo finansuojami tik iš miesto biudžeto, – minėjo vicemeras.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad prasidėjo 2014-2020 m. ES finansinė perspektyva: „Tai paskutinė finansinė perspektyva, kada didieji miestai gali gauti ES paramą kaip tikslinės teritorijos. Mes jau ir dabar atsisakėme visų projektų, kurie buvo finansuojami tik iš miesto biudžeto. Negavę pinigų mes prarasime paskutinę galimybę susitvarkyti miestą panaudojant ES lėšas.“

Pasiteiravus, kiek gi pinigų reikėtų, kad miestas galėtų išbristi iš skolų duobės, J.Pinskus vardijo įspūdingus skaičius: „Pagal visus skaičiavimus, mūsų finansinė skylė yra 175 mln. per metus. Jeigu ją išlyginsime, tai galėsime gyventi daugiau skolos nedidindami. Jeigu norime skolą mažinti ir po truputį grąžinti, turime gauti apie 300 mln. Tai yra apie 60 proc. GPM.“

BFL/Ingos Juodytės nuotr./Valytojų mitingas Vilniuje
BFL/Ingos Juodytės nuotr./Valytojų mitingas Vilniuje

Šiuo metu bendra Vilniaus skola viršija 1,2 mlrd. litų. Valstybės kontrolė yra konstatavusi, kad sostinė nesugebėjo tinkamai pateikti finansinių dokumentų, todėl negalima tiksliai nustatyti tikrosios finansinės padėties. Ji gal būti kur kas dramatiškesnė.

Parako statinė

Akivaizdu, kad šiandien Vilnius yra ant parako statinės ir dagtis jau uždegta, – teigė R.Šimašius.

Liberalų sąjūdžio kandidatas į Vilniaus merus Remigijus Šimašius 15min.lt teigė, kad sostinės problemas reikia spręsti nedelsiant: „Akivaizdu, kad šiandien Vilnius yra ant parako statinės ir dagtis jau uždegta. Visiškai aišku, kad net ir tokioje situacijoje galima pasiekti, jog skola mažėtų. Būtina pradėti efektyviai ir skaidriai valdyti savivaldybės įmones. Tai didžiausias veiksnys konsoliduotai Vilniaus skolai mažinti. Esu įsitikinęs, kad milijardinį Vilniaus turtą įdarbinus efektyviai, situacija imtų ženkliai gerėti.“

Pasak politiko, galima svarstyti kai kurių įmonių privatizavimą arba įvairių likučių atsikratymą. „Kai kuriais atvejais visiškai nesuprantama, kodėl savivaldybė turėtų dalyvauti viename ar kitame versle“, – sakė R.Šimašius.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Remigijus Šimašius
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Remigijus Šimašius

Jis siūlė pagaliau pradėti investicinius sprendimus remti aiškia kaštų ir naudos analize: „Kai matau, kad statomas viadukas už daugiau nei 30 milijonų litų, kuris nesprendžia jokios spūsčių problemos arba kai priimami sprendimai, kuriais verslas atleidžiamas nuo keliasdešimties milijonų litų įsipareigojimų, tai rodo, kad galimybių spręsti problemas yra daug.“

Neatsakingas valdymas

Akivaizdu, kad tai atsitiko dėl neatsakingo miesto valdymo. Politikai, kurie valdo sostinę ir problemų ieško ne sau po kojomis, bet kažkur aplinkui – elgiasi tiesiog neatsakingai, – dėstė R.Šimašius.

R.Šimašius teigė, kad svarbiausia suprasti, kodėl tokia apgailėtina situacija susidarė būtent Vilniuje. „Akivaizdu, kad tai atsitiko dėl neatsakingo miesto valdymo. Politikai, kurie valdo sostinę ir problemų ieško ne sau po kojomis, bet kažkur aplinkui – elgiasi tiesiog neatsakingai.

Taip, Vilniaus miesto pajamos turėtų būti didesnės, tačiau tai neatleidžia politikų nuo atsakomybės. Pirmiausia reikia susitelkti į tokius dalykus, kuriuos gali padaryti pati savivaldybė. Demonstruojamas bejėgiškumas, kad savivaldybė nieko negali, primena krokodilo ašaras“, – sakė politikas.

Jis teigė, kad Vilnius turi toliau plėstis, tačiau reikia ieškoti pinigų efektyviems projektams ir pradėti elementariai tvarkingai gyventi: „Dabar yra visiška košė, neaišku, kad ten ir kodėl vyksta. Šiandien skaidrumas ir efektyvumas yra būtini norint, kad Vilnius atgautų pasitikėjimą. Galų gale, kad jis vėl galėtų skolintis.“

Papildomi pinigai nepadės

Vilniaus problema aiški – savivaldybė nesugeba kontroliuoti savo išlaidų. Kiekvienais metais, nepriklausomai nuo pajamų, ji vis labiau didina išlaidas, dėl to didėja skola. Sprendimas padidinti Vilniaus biudžeto pajamas nieko nespręstų, nes joms padidėjus išaugtų ir išlaidos, – sakė N.Mačiulis.

Banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis 15min.lt paaiškino, kad visi pasiūlymai didinti Vilniaus finansavimą problemas tik dar labiau gilina: „Vilniaus problema aiški – savivaldybė nesugeba kontroliuoti savo išlaidų. Kiekvienais metais, nepriklausomai nuo pajamų, ji vis labiau didina išlaidas, dėl to didėja skola.

Sprendimas padidinti Vilniaus biudžeto pajamas nieko nespręstų, nes joms padidėjus išaugtų ir išlaidos. Mes tai puikiai matėme ir šiais metais. GPM dalis Vilniaus savivaldybei šiemet buvo padidinta 6 proc. – nuo 42 ik 48 proc. Ar tai padėjo Vilniaus savivaldybei? Nepadėjo. Ji dar labiau priartėjo prie bankroto, toliau vykdo plataus masto investicinius projektus, kol galėjo, skolinosi iš bankų projektams, kurie iš dalies kofinansuojami ES lėšomis. Galiausiai, pinigų vis tiek pritrūko.

Ryčio Šeškaičio nuotr./Nerijus Mačiulis skaito paskaitą Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime
Ryčio Šeškaičio nuotr./Nerijus Mačiulis

Jei padidintume GPM dalį ar lėšas skoloms dengti tiesiogiai skirtume iš biudžeto, tai nieko neišspręstų, o tik laikinai užglaistytų problemą. Formuojant 2016 m. biudžetą skolos vėl atsirastų ir ateityje sprendimo būdų ieškoti būtų dar sunkiau.“

Absurdiškas pasiūlymas

Prasiskolinusios savivaldybės neturėtų turėti net teorinės galimybės kitais metais dar labiau didinti biudžeto išlaidų, nepriklausomai nuo politikų fantazijos ar norų.

Ekonomistui šypseną sukėlė J.Pinskaus idėja, kaip panaikinti Vilniaus skolų kuprą. „Siūlymas Vilniaus skoloms naudoti Lietuvos banko rezervus yra visiškai absurdiškas ir neatsakingas. Tai reikštų, kad prasiskolinusios neatsakingos savivaldybės klaidas taisytume visos valstybės rezervais, kurie ilguoju laikotarpiu užtikrina visos valstybės stabilumą. Kitaip tariant, svarbiausia šiandien sočiai pavalgyti, o kas bus rytoj – nesvarbu“, – sakė N.Mačiulis.

Pasak jo, savivaldybių problema užkoduota įstatymuose, kurie leidžia joms neribotai didinti savo išlaidas ir skolintis lėšų investiciniams projektams neatsižvelgiant į realias finansines galimybes. Papildomos pajamos reikš tik tai, kad savivaldybės dar labiau norės investuoti lėšas į įvairiausius, dažnai abejotinus projektus.

„Nesinori badyti pirštais, bet nesunku pastebėti, kad savivaldybės įgyvendina labai daug neefektyvių, neatsiperkančių ir labai abejotino skaidrumo projektų. Yra vienintelis kelias spręsti šia problemą – reikia keisti įstatymus.

Vilniaus sav. nuotr./Artūras Zuokas
Vilniaus sav. nuotr./Artūras Zuokas

Turi būti griežtos taisyklės savivaldybių finansų valdymui. Taip, kaip valstybės mastu galioja Fiskalinės drausmės įstatymas, kuris draudžia didinti biudžeto deficitą. Prasiskolinusios savivaldybės neturėtų turėti net teorinės galimybės kitais metais dar labiau didinti biudžeto išlaidų, nepriklausomai nuo politikų fantazijos ar norų“, – kalbėjo ekonomistas.

Savireklama už miestiečių pinigus

Jei savivaldybės gali prisiimti neribotus įsipareigojimus, tai politikai turės didžiules paskatas tai daryti. Net jeigu mes atmestume korupcijos galimybę įgyvendinant tokius projektus, vis tiek yra labai paranku merui vykdyti kuo daugiau projektų iš savivaldybės lėšų. Tai yra savireklama už viešuosius pinigus.

Pašnekovas nurodė, kad Vilnius turi ir mokumo, ir likvidumo problemų. „Likvidumo problemų finansinės institucijos neišspręs. Tai valstybės klausimas, kaip užtikrinti tai, kad valstybė vykdytų savo einamuosius įsipareigojimus – būtų apšviestos gatvės, savivaldybės įmonių darbuotojai gautų atlyginimus ir būtų atsiskaitoma su kreditoriais.

Tai trumpalaikė problema, bet ją sprendžiant reikia iš karto galvoti, kaip išspręsti ilgalaikę mokumo problemą. Nepriklausomai iš kokių šaltinių dabar ateis pinigai į savivaldybę, ilgalaikė problema išlieka. Savivaldybės tarybos nariai nesugeba valdyti finansų taip, kad jie būtų subalansuoti ir savivaldybe pasitikėtų finansų institucijos. Tai, kad niekas nenori skolinti, rodo, kad niekas nebetiki, kad finansai bus valdomi atsakingai“, – teigė N.Mačiulis.

Jis teigė, kad dabar savivaldybių merams apsimoka skolintis kuo daugiau negalvojant, kaip pinigus teks atidavinėti: „Akivaizdu, kad vieni politikai badys pirštais į kitus. Faktas yra paprastas: jei savivaldybės gali prisiimti neribotus įsipareigojimus, tai politikai turės didžiules paskatas tai daryti. Net jeigu mes atmestume korupcijos galimybę įgyvendinant tokius projektus, vis tiek yra labai paranku merui vykdyti kuo daugiau projektų iš savivaldybės lėšų. Tai yra savireklama už viešuosius pinigus.

Turime suprasti, kad tai yra nuopelnas didinant skolą, kuri neaišku kaip bus grąžinta. Tokius projektus įgyvendinti gali bet kas. Savivaldybės atsakomybė turėtų būti investuoti ten, kur miesto gyventojams bus didžiausia nauda ir į skolas nebus klimpstama.“

Paklaustas, ar mažinant išlaidas keistųsi miesto gyventojų kokybė, N.Mačiulis siūlė aiškiai įvertinti, kokie projektai nėra būtini.

„Vykdomų projektų nauda gyventojams yra labai įvairi. Tarp jų yra labai brangių ir labai abejotinos kokybės. Tokių projektų nauda yra labai siauram ratui gyventojų, o dažniausiai tik toms įmonėms, kurios tą projektą įgyvendina. Savivaldybės vadovų atsakomybė yra atrinkti projektus, kurie nėra būtini arba kurie gali palaukti“, – paaiškino ekonomistas.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką