„Manau, kad siūlymas yra pakankamai racionalus, – 15min.lt sakė R.Rudzkis. – Reikia pradėti skaičiuoti nuo 1994 metų, kai buvo jau stabilus lito kursas ir aišku, kas yra tos įmokos. O ką reiškia ten, pavyzdžiui, kažkada sumokėti talonai. Manau, kad tai yra pragmatinis pasiūlymas, kuris padės sumažinti sąnaudas.“
R.Rudzkis teigė manąs, kad Lietuvoje labai daug laiko gaištama neproduktyviai veiklai, šiuo atveju senų, sovietmečiu egzistavusių įmonių paieškai, archyvų lankymui, pažymų išdavimui ir t.t.
„Mes labai daug laiko gaištam visokių popierių pildymui. Įvertinimas žmogaus indėlio iki 1994 metų yra labai sudėtingas. Gauti pažymas, vaikščioti po visas buvusias įmones, archyvus ir panašiai. Buvo juk ir kitos kainos“, – svarstė R.Rudzkis ir pridūrė, kad galima būtų kompiuterizuoti duomenų bazę iki 1994 metų, tačiau tai būtų brangu.
Ekonomistas nuramino – nuostolių būsimieji pensininkai tuo atveju, jei bus priimta naujoji pensijų skaičiavimo tvarka, nepatirs.
„Galbūt galima palikti kokią nors išimtį – žmogus, pavyzdžiui, teismo keliu galėtų įrodyti, kad jis tikrai sovietmečiu uždirbo labai didelius atlyginimus. Bet tai turėtų būti tik išimtys. Bet tokių žmonių, kurie labai daug uždirbo sovietmečiu ir labai mažai po to, daug nebus. Ir praradimai bus minimalūs“, – teigė ekonomistas.
Šiuo metu pensija apskaičiuojama atsižvelgiant į du laikotarpius: atskirai pagal penkerius paeiliui einančius žmogui palankiausius kalendorinius jo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo metus iš 1984-1994 laikotarpio, ir pagal visus metus, įskaitytus į stažą nuo 1994 m. sausio 1 d.
Jei nauja su biudžeto projektu pateikiama pataisa nebus priimta, nuo 2012 m. prie dabar esančio skaičiavimo varianto prisidės dar vienas – žmogus galėtų rinktis, pagal kuriuos metus skaičiuoti jo būsimą pensiją – pagal penkerius geriausius sovietmečio ar nepriklausomybės laikotarpio metus.
