Dabar, kai jau susitarta dėl elektros tilto su Švedija maršruto, tikimasi, kad pasikeis Lietuvos kaip energetinės salos padėtis, ji net galėtų tapti elektros tranzito šalimi, kitos valstybės rimčiau nei anksčiau mąstytų apie investavimą į energetiką mūsų krašte, o gyventojams tokiu atveju atsirastų naujų darbo vietų. Lietuvoje ilgai laukta žinia, iš kur – iš Latvijos ar Lietuvos – bus tiesiamas tiltas, sutikta pakiliai.
Energetikai nedžiūgauja
LŽ jau skelbė, kad trišaliame energetikos infrastruktūros projekte, kurį įgyvendinus Baltijos šalys bus prijungtos prie Skandinavijos elektros rinkos, dalyvaus Lietuvos, Švedijos, Latvijos energetikos kompanijos.
R.Martinkonio vertinimu, pagrindinis tikslas, kurio buvo siekiama pastaruosius trejetą metų energetikos srityje – energetikos jungtys su ES tinklais, su bendra ES energetikos rinka.
Šis susitarimas leis pasinaudoti 175 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) finansine parama projektui įgyvendinti. Bendra paraiška dėl lėšų panaudojimo bus pateikta iki gegužės 15 dienos, Baltijos jūros dugno tyrimas bus atliktas šią vasarą.
Tačiau EP Pramonės, tyrimų ir energetikos komiteto narys Eugenijus Maldeikis kol kas dėl šio susitarimo neskuba džiaugtis.
„Pakiliai ši naujiena apie projektą buvo sutikta politiniame lygmenyje. Labai teigiamai vertinu elektros tilto tiesimą ir esu už šį projektą, tačiau svarbu, kad procesas iš tiesų judėtų. Pirmiausia noriu matyti konkretų verslo planą, finansines priemones ir akcininkų struktūrą. Tai yra gera politinė žinia, ir politikai tuo naudojasi. Tačiau energetikai apie tai nelinkę garsiai kalbėti – tai mane kur kas labiau domina. Projekto įgyvendinimas gali užtrukti, kiek žinau, Švedijoje jau beveik metus daroma aplinkos poveikio studija“, – LŽ teigė E.Maldeikis, paklaustas, ar jis tiki minėto sprendimo nauda Lietuvai.
Mokė kitus, ne save
Pašnekovo nuomone, Lietuvos valdžia turėtų aktyviau veikti tarptautinėje energetikos erdvėje ir laikytis lankstesnės politikos, jeigu nori įsilieti į bendrą energetikos rinką.
„Mūsų diplomatai mokė visą Europą, kad energetikos srityje reikia kalbėti vienu balsu, mokė solidarumo, tad labai kvailas atrodė tas užtrukęs politinis konfliktas (Latvijos ir Lietuvos nesutarimas dėl to, iš kurios valstybės tiesti kabelį – aut.). Taigi pats valstybių sutarimo faktas yra labai geras dalykas. Tačiau kalbant apie Lietuvos valstybę, o ne privatų sektorių, kol kas nebuvo nė vieno rimto tarptautinio projekto, kurį Lietuva būtų įgyvendinusi kartu su užsienio partneriais. Ar tai yra mūsų pozicija, ar vadybos gebėjimai ar politinė nuostata?“ – svarstė E.Maldeikis.
Vienybės nepasigenda
Lietuvos ambasadorius ES Rytis Martinkonis žurnalistams Briuselyje teigė neįžvelgiantis vienybės stokos ES energetikos sektoriuje. „Nėra jokios abejonės dėl ES solidarumo energetikos srityje -–tiek finansinio, tiek politinio“, – mano jis.
R.Martinkonio vertinimu, pagrindinis tikslas, kurio buvo siekiama pastaruosius trejetą metų energetikos srityje – energetikos jungtys su ES tinklais, su bendra ES energetikos rinka.
„Manau, Lietuvai per pastaruosius keletą metų pavyko pasiekti, kad ES mastu būtų pripažinta Lietuvos bei kitų Baltijos valstybių energetinė izoliacija ir tai būtų įvardyta kaip visos ES problema, – teigė Lietuvos ambasadorius ES. – Be abejo, energetikos projektams įgyvendinti reikalinga ne tik diplomatinė parama, bet ir finansai, o tų pinigai, kurie yra skirti, neužtenka. Vis dėlto kamuolys yra mūsų pusėje, tad bus vykdomi projektai tiek tiltui su Švedija, tiek su Lenkija nutiesti“, – nuomonę dėstė jis.
R.Martinkonio žodžiais, Lietuvos energetikos jau nuo kitų metų pradžios laukia dideli pokyčiai. „Uždarius Ignalinos atominę elektrinę (IAE), Lietuvos energetikos struktūra keisis iš pagrindų“, – neabejoja jis.
Paklaustas apie Lietuvoje įvairiai prognozuojamą elektros energijos kainą, kuri bus nustatyta uždarius IAE, nuolatinis Lietuvos atstovas ES vengė konkretumo: „Manau, kad uždarius IAE vienokį ar kitokį krestelėjimą turėsime patirti. Kiek jis pasireikš ekonomiškai – kaip pasikeis elektros kilovatvalandės kaina, kol kas sunku pasakyti.“
