Švietimo ir mokslo ministerija kviečia mokyklas, kultūros, švietimo įstaigas ir nevyriausybines organizacijas teikti paraiškas projektams, kurie padėtų kurti ir taikyti pažangius švietimo metodus.
Anot Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo departamento Pagrindinio ugdymo skyriaus vyriausiojo specialisto Algmino Pakalniškio, mokyklos skatinamos atnaujinti ir praturtinti ugdymo metodikas ir modulius, stiprinamas jaunų žmonių noras šviestis ir tobulėti, būti savarankiškais, atsakingais ir tolerantiškais kitoniškumui.
Galima teikti projektus iš kelių sričių. Tai – kultūros įstaigų, nevyriausybinių organizacijų įtraukimas į mokinių ugdymą bei supratimo apie patyčias, rasinę, lyčių ir kultūrų diskriminaciją ugdymas. Taip pat bus remiama valstybės pripažintų netradicinių ugdymo formų, tokių kaip Montessori, Valdorfo pedagogika, plėtra bei iniciatyvos, sudarančios sąlygas aktyvesniam tėvų dalyvavimui mokyklų gyvenime, mokyklų bendruomenių sutelkimui.
„Tikimės, kad tokie projektai praplės mokyklų įvairovę, jos taps atviresnės visuomenei, įdomiau organizuos patį mokymo procesą, galbūt peržengiantį tradicinės klasės ir pamokos supratimą,“ – sako A. Pakalniškis.
Ugdymo metodų reformavimo svarbą vertina ir patys mokiniai. „Į asmenybę orientuota pedagogika naudinga mokiniams ir visuomenei, nes padeda išvengti jauniems žmonėms kylančių problemų. Mokykloje turi būti daugiau galimybių saviraiškai“, – sako Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentas Gabrielius Satkauskas.
Švietimo ir mokslo ministerijos ES paramos koordinavimo departamento vyresnioji specialistė Živilė Sabaliauskienė sakė, kad minimali suma, kurią pagal šią programą gali gauti ugdymo naujoves taikanti mokykla, yra 400 tūkst. litų, o maksimali – 1 mln. litų.
Ž.Sabaliauskienė pateikė pavyzdį, kaip, panaudojant ES lėšas, gali būti kuriami pažangūs ugdymo metodai. Jos teigimu, ankstesniais metais pagal priemonę „Mokymosi visą gyvenimą sąlygų plėtojimas“ Vilniaus Ozo vidurinė mokykla sukūrė nuotolio mokymosi kursą X-XII klasėms.
Šiam projektui buvo skirta 487 tūkst. 920 litų ES lėšų. Juo buvo skiekiama skatinyi vaikus ir suaugusiuosius, neturinčius pagrindinio ir vidurinio mokslo baigimo pažymėjimo, grįžti į mokyklą.
 |
