Pagal naująjį įsaką valstybinės įstaigos nuo vasario 1 d. iki balandžio 30 d. būtiniausioms reikmėms galės išleisti tik iki 7 proc. suplanuotų metinių išlaidų, rašo portalas vz.lt.
Valstybės institucijos šiuo laikotarpiu ne tik negalės skelbti naujų pirkimo konkursų, tačiau ir pasirašyti sutarčių pagal anksčiau skelbtus konkursus bei prisiimti kitų įsipareigojimų.
Pasak p. Padaro, toks sprendimas priimtas dėl kelių priežasčių.
„Dėl itin staigaus pasaulio ir Estijos ekonomikų atvėsimo biudžeto pajamų surenkama mažiau nei planuota, o įvairių ekspertų, įskaitant bankus ir nepriklausomus analitikus, vertinimai dėl ateities tik prastėja“, – teigiama penktadienį vėlai vakare jo išplatintame pranešime, kurį cituoja naujienų agentūra „Bloomberg" .
Estijos dienraštis „Postimees“ penktadienį taip pat cituoja I.Padarą, kuris dienraščiui teigė, kad Estija turi sukaupusi maždaug 1,2 mlrd. USD rezervą, tačiau išsipildžius blogiausiam scenarijui šių lėšų užtektų vos vieniems metams.
15min.lt primena, kad kiek anksčiau pranešta, jog Estijai reikia 30 proc. sumažinti valstybės išlaidas, kitaip jai gresia bankrotas. „Estijos kronos devalvacija yra vienas iš būdų apkarpyti išlaidas ir jis turėtų būti pasirinktas, „jei pradeda kilti abejonių dėl mūsų disciplinos mažinant išlaidavimą“, interviu dienraščiui „Eesti Paeevaleht“ teigė „Swedbank“ Baltijos šalių bankininkystės padalinio vadovas E.Raasuke.
