„Tranzito mastas – džiuginantis: 2010 metais tokių krovinių turėjome penktadaliu daugiau nei 2009 metais. Didesnį nei dabar tranzito srautą Klaipėdos uostas regėjo tik 1993-iaisiais, kai krovinių buvo perkrauta 13 mln. tonų. Vėliau metinis tranzito mastas krito iki 7 mln., o šiemet (2010 metais – BNS) sudarys maždaug 12,3 mln. tonų“, – interviu savaitraščiui „Veidas“ sakė E.Gentvilas.
Jo teigimu, 2010 metais tranzitinių krovinių dalis tarp bendrų uosto rodiklių tesieks 40 procentų.
Pasak jo, didžioji dalis tranzito pernai teko Baltarusijos kroviniams – šios šalies krovinių srautas Klaipėdoje šoktelėjo 31 procentu.
„Iš Baltarusijos į mūsų uostą atkeliauja beveik du trečdaliai visų tranzitinių krovinių, daugiausia – kalio trąšų ir ratinės technikos“ – teigė E.Gentvilas.
Pernai sausį–rugsėjį, palyginti su 2009-ųjų tuo pat laiku, Rusijos krovinių tranzitas augo maždaug 4,3 proc. Didžiausią jų dalį sudarė naftos produktai.
Pasak E.Gentvilo, konkuruoti tenka dėl kiekvieno krovinio, tačiau jis teigė nematantis didelių pralaimėjimų varžytinėse su kaimynais.
„Iš galimų naujų krovinių galėčiau paminėti netylančias kalbas apie geležies rūdos ruošinių tranzitą per Klaipėdą. Juos pavadinčiau mūsų šių metų taikiniu“, – kalbėjo E.Gentvilas.
Klaipėdos jūrų uoste, negalutiniais duomenimis, 2010-aisiais perkrauta 31,2 mln. tonų krovinių – 3,3 mln. tonų, arba 12 proc. daugiau nei 2009 metais.
E.Gentvilas prognozuoja, kad 2012 metais metinė Klaipėdos uosto krova gali pasiekti 37 mln. tonų.
Anot E.Gentvilo, ateityje uosto krova gali išaugti iki 45 mln. tonų per metus.
„Žinodami konkrečių bendrovių planus, kartu su Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija regime maksimalų 52–54 mln. tonų potencialą. Aišku, nebus taip, kad visi iki vieno terminalai dirbtų maksimaliu pajėgumu, tačiau 45 mln. tonų krovos tikėtis realu“, – teigė E.Gentvilas.
