Euro grupės pirmininkas pasveikino Lietuvos finansų ministrą su Lietuvos atitikimu euro įvedimo kriterijams. „Tai pelnytas Lietuvos ekonominės pažangos ir sėkmingos politikos įveikiant globalios finansų krizės padarinius įvertinimas“, – pabrėžė Euro grupės pirmininkas Nyderlandų finansų ministras Jeroen Dijsselbloem.
„Euro grupės nariams pristačiau Lietuvos ateities ūkio ir finansų politikos gaires ir užtikrinau, kad Lietuva sieks būti aktyvia ir patikima partnere euro klube. Todėl tapus pilnateise Ekonominės ir pinigų sąjungos nare, mūsų šaliai būtina ir toliau tęsti atsakingą ekonomikos ir finansų politiką,“ – sakė finansų ministras R. Šadžius.
Pagal įprastą eurą įsivedančių šalių praktiką, prieš posėdį Euro grupės nariams buvo išsiųstas Lietuvos laiškas, kuriame išdėstytos Lietuvos tvarios politikos gairės, atitinkančios LR Vyriausybės patvirtintų Konvergencijos ir Nacionalinės reformų programų nuostatas. Laiške akcentuojama, kad Lietuva toliau vykdys atsakingą viešųjų finansų politiką, stiprins jų valdymo struktūrą, tęs struktūrines reformas, kurios didins Lietuvos konkurencingumą bei skatins užimtumą, užtikrins finansų sektoriaus stabilumą bei jo efektyvią integraciją į bankų sąjungos mechanizmus. Laišką pasirašė Lietuvos Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, finansų ministras Rimantas Šadžius ir Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
Birželio 20 d. penktadienį Lietuvos narystės euro zonoje klausimą taip pat svarstys Europos Sąjungos ekonomikos ir finansų reikalų ministrų (ECOFIN) taryba. Numatoma, kad posėdžio metu euro zonos šalys patvirtins rekomendaciją priimti Lietuvą į euro zoną nuo 2015 m. sausio 1 d. Toliau šį klausimą birželio 26–27 d. aptars Europos Vadovų Taryba, o liepos viduryje savo nuomonę pateiks Europos Parlamentas. Galutinį sprendimą dėl Lietuvos priėmimo į euro zoną Europos Sąjungos Taryba ketina priimti liepos 23 dieną.
Naujausiais „Eurobarometro“ duomenimis, Lietuvos gyventojų, palaikančių euro įvedimą, skaičius per metus (2013 m. balandis – 2014 m. balandis) išaugo nuo 41 proc. iki 46 proc. Nepritariančiųjų skaičius sumažėjo nuo 55 proc. iki 48 proc.
