Indėlių palūkanų norma taip pat nepakeista ir, kaip ir anksčiau, lygi nuliui.
Nepakeista ir palūkanų norma, naudojantis ribinio skolinimosi galimybe, kuri šiuo metu sudaro 0,75 procento.
Pastaruoju metu rinkose sklido kalbos, kad infliacijai euro zonoje praėjusį mėnesį smukus žemiau, negu prognozuota, bendros valiutos bloko centrinis bankas gali sušvelninti pinigų politiką.
Lapkritį ECB netikėtai sumažino bazinę palūkanų normą ketvirčiu procentinio punkto. ECB vadovas Mario'us Draghis tuomet pareiškė, kad prireikus pinigų ir kreditavimo politika bus dar sušvelninta.
Ekspertų teigimu, šiame posėdyje normos nebuvo sumažintos atsižvelgus į euro zonos ekonomikos atsigavimo ženklus ir į banko prognozuojamą laipsnišką infliacijos kilimą.
Metinė infliacija euro zonoje sausį sudarė 0,7 proc. ir buvo mažiausia per ketverius metus.
Ekspertų prognozėmis, ECB bazinę palūkanų normą vėl sumažins kovo ar balandžio mėnesį.
Ekspertų prognozėmis, ECB bazinę palūkanų normą vėl sumažins kovo ar balandžio mėnesį
M. Draghis: ECB „tvirtai“ pasiryžęs ilgai taikyti nedideles palūkanų normas
Europos centrinis bankas (ECB) yra tvirtai pasiryžęs ilgą laiką taikyti nedideles pagrindines palūkanų normas, pasibaigus ECB posėdžiui tradiciškai rengiamoje spaudos konferencijoje pareiškė euro zonos centrinio banko vadovas.
„Tvirtai laikomės savo prognozių ir, kaip ir anksčiau, manome, kad pagrindinės normos dabartiniame ar mažesniame lygyje liks ilgai“, – pareiškė Mario‘us Draghis.
Jis patvirtino, kad ankstesni padėties ūkyje įvertinimai lieka nepakitę. Kaip ir anksčiau, manoma, kad euro zonos laukia ilgas nedidelės infliacijos laikotarpis.
M. Draghis taip pat pažymėjo, jog rizika, dėl kurios euro zonos ūkio plėtra gali būti prastesnė, negu tikimasi, neišnyko, o problemos besivystančiose rinkose gali apsunkinti regiono ekonomikos atsigavimą.
„Atsižvelgdami į pastarojo meto svyravimus pinigų rinkose ir galimą šio veiksnio poveikį centrinio banko politikai, mes atidžiai stebime padėtį ir esame pasirengę apsvarstyti galimybę panaudoti visas įmanomas priemones. Apskritai esame tvirtai pasiryžę toliau taikyti didelės apimties piniginį skatinimą ir prireikus esame pasirengę imtis tolesnių ryžtingų priemonių“, – pareiškė jis.
M. Draghis taip pat pažymėjo, kad „ECB, atsižvelgęs į padėties sudėtingumą, ketvirtadienį nusprendė papildomų priemonių kol kas nesiimti“
„Paskutiniai statistiniai duomenys patvirtina, kad paskutinį 2014 metų ketvirtį euro zonos ekonomika toliau nuosaikiai augo. Manome, kad regiono BVP ir toliau lėtai augs. Be kita ko, manome, kad dėl ECB įgyvendinamos skatinamosios politikos, finansinių sąlygų gerėjimo ir pažangos biudžeto konsolidavimo ir struktūrinių reformų įgyvendinimo srityse vidaus paklausa turėtų didėti. Be to, euro zonos ekonomikai bus palankus laipsniškas paklausos eksporto rinkose didėjimas“, – pareiškė M. Draghis.
Tačiau jis pripažino, kad nedarbo lygis regione, nors ir šiek tiek stabilizavosi, bet tebėra didelis. Be to, būtinybė koreguoti balansą valstybiniame ir privačiajame sektoriuose ir toliau darys neigiamą poveikį ekonomikos plėtrai.
Tarp pagrindinių rizikos euro zonai šaltinių, be padėties besivystančiose rinkose, ECB vadovas paminėjo silpną vidaus paklausą, vangų eksporto augimą ir lėtą arba nepakankamą struktūrinių reformų įgyvendinimą regiono šalyse.
M.Draghis taip pat pažymėjo, kad „ECB, atsižvelgęs į padėties sudėtingumą, ketvirtadienį nusprendė papildomų priemonių kol kas nesiimti“.
