„Mūsų nuomone, tas lubų uždėjimas, kuris yra siūlomas naujoje finansinėje perspektyvoje, ir ta motyvacija, dėl ko taip yra daroma, tikrai neatlaiko kritikos“, – pirmadienį Vyriausybėje žurnalistams sakė I.Šimonytė.
Ministrė kritikavo siūlymo motyvą – keisti tvarką dėl to, kad valstybės narės neva turi ribas, kiek jos gali įsisavinti paramos. Anot I.Šimonytės, būna situacijų, kai paramos įsisavinimas gali itin paspartėti – pavyzdžiui, sunkmečiu, kai Lietuvos ūkio augimą buvo sunku skatinti skolintomis lėšomis, reikėjo stengtis panaudoti kuo daugiau lengviau prieinamos ES paramos.
„Mūsų pačių ir kitų ES narių pavyzdys akivaizdžiai rodo, kad tai yra netiesa. Mes patys esame įrodymas, kad ta motyvacija – kuo tai grindžiama – yra neteisybė. Be jokios abejonės, mes tą klausimą kvestionuosime, visur ginčysime ir manau, kad pavyks sutarti dėl kažkokio logiškesnio sprendimo“, – kalbėjo I.Šimonytė.
Finansų ministrė teigė, jog kol kas nėra atlikta skaičiavimų, kiek Lietuvai galėtų mažėti parama, jei dėl tokio principo būtų sutarta, ir pridūrė, kad „tikrosios“ derybos ir galutinis sprendimas ES lygiu turėtų būti priimtas kitais metais.
Lietuvos nuomone, priėmus EK siūlymą, 2014–2020 metais sumažėtų Lietuvai skiriamas finansavimas. Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Vengrijos ministrai pirmininkai rugsėjo viduryje pasirašė bendrą laišką EK pirmininkui, kuriuo raginama keisti EK pasiūlymus.
Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė praėjusią savaitę sakė, kad kol kas per anksti daryti išvadas dėl EK siūlymo struktūrinę paramą sieti su BVP, nes diskusijos tik prasideda. Tačiau ji teigė, kad Lietuva, derėdamasi dėl ES struktūrinės paramos 2014–2020 metais, turi stengtis gauti ne mažiau nei iki šiol, be to, turi siekti, kad šalis nebūtų diskriminuojama, palyginti su senosiomis ES narėmis.
Lietuvai 2007–2013 metams skirta 6,8 mlrd. eurų ES struktūrinės pagalbos. Anot naujienų agentūros „Reuters“, išankstiniai skaičiavimai rodo, kad pagal naująjį pasiūlymą pagalba sumažėtų 9 procentais.
