Statistikos departamento duomenimis, bendrasis vidaus produktas (BVP) per tris šių metų ketvirčius, palyginti su tuo pačiu pernai metų laikotarpiu išaugo 6,3 proc. Gana spartų BVP augimą, kaip ir buvo prognozuota, nulėmė auganti gamyba ir atsigaunantis vartojimas. Įvertinus šiuo metu susiformavusias tendencijas metinis BVP augimas turėtų atitikti centrinį ūkio raidos scenarijų ir siekti 5,8 procento.
Nepaisant šių metų spalio mėn. pabaigoje Europos viršūnių susitikime pasiekto susitarimo dėl skolų krizės euro zonoje valdymo priemonių išlieka didelis neapibrėžtumas dėl išorinės aplinkos. Todėl tikėtina, kad dėl prastesnių pagrindinių eksporto rinkų perspektyvų 2012 m. paklausa Lietuvos eksportui sumažės ir lėtins BVP augimą iki 2,5 proc. (vietoje anksčiau prognozuotų 4,7 proc.).
Centrinis scenarijus numato greitą bankrutuojančio banko „Snoras“ apdraustųjų indėlių atstatymą, todėl bankroto poveikis BVP yra sumažintas kelis kartus ir sudaro 0,1-0,2 procento BVP. Lietuvos eksporto rinkų perspektyva Europos Sąjungoje išlieka pagrindiniu ūkio raidos scenarijaus peržiūrėjimo rizikos veiksniu.
Lietuvos eksporto rinkų plėtros perspektyvos atnaujinamos atsižvelgiant į statistikų apklaustų verslininkų, dirbančių pramonėje, pasitikėjimo smukimą. Sparčiai besikeičiančias eksporto tendencijas taip pat rodo šių metų spalio mėnesio pramonės produkcijos pokytis: pramonės produkcija per metus smuko 1,3 proc., nors rugsėjį pramonės produkcija per metus augo 8,2 proc. Trečiajį ketvirtį, palyginti su antruoju ketvirčiu, 0,4 proc. sumažėjo užimtųjų skaičius, nors 2002–2010 metų laikotarpiu užimtųjų skaičiaus augimas vidutiniškai sudarydavo 0,7 proc. Ūkio raidos perspektyvas teigiamai veikia išliekantis aukštas paslaugų pasitikėjimo rodiklis.
Dėl mažėjančio verslininkų pasitikėjimo artimiausiomis ekonomikos perspektyvomis ir augančio pesimizmo dėl gaminamos produkcijos paklausos ir eksporto galimybių, per pastaruosius du mėnesius žymiai pablogėjo darbdavių prognozuojamo darbuotojų skaičiaus rodikliai.
Todėl projektuojamas lėtesnis užimtumo, darbo užmokesčio ir infliacijos augimas. Nedarbo lygis bus didesnis nei prognozuota anksčiau (14,0 proc. vietoje 11,9 proc.), darbo užmokesčio augimas bus mažesnis (ne 5,5 proc., o 3 proc.)
Dėl Europos Komisijos numatomų mažesnių pasaulinių naftos, maisto ir kitų produktų kainų infliacija, apskaičiuota pagal suderintą vartotojų kainų indeksą mažinama iki 2,5 proc. (buvo 3,4 proc.).
Finansų ministerija nekeičia 2013–2014 m. BVP augimo prognozės – atsižvelgus į šiuo metu suformuotus 2007–2013 metų finansinės perspektyvos ES paramos įsisavinimo planus ir darbo jėgos mažėjimą dėl visuomenės senėjimo BVP augimas 2013–2014 metais sieks atitinkamai 3,7 – 3,4 procento.
