„Įvertinant tai, kad komercinis valstybės turtas sudaro apie 20 proc. metinio šalies BVP, rezervai yra didžiuliai ir net minimali 5 proc. grąža reikšmingai prisidėtų prie biudžeto“, – „Verslo žinioms“ sakė G.Nausėda.
Pernai atlikto Valstybės kontrolės audito duomenimis, 2008-aisiais valstybės įmonės biudžetui sumokėjo 35,5 mln. litų dividendų, o tai sudaro vos 0,1–0,2 proc. biudžeto pajamų.
Estijoje iš valstybės įmonių sumokėtų dividendų buvo surinkta 1,5 proc. BVP. Be šių dividendų estų biudžeto deficitas būtų viršijęs 3 procentus.
„Jei ne suma, kuri buvo gauta valstybės įmonėms sumokėjus dividendus, Estija nebūtų atitikusi Mastrichto konvergencijos kriterijų ir neturėtų sąlygų įsivesti eurą“, – pabrėžė G.Nausėda.
„Valstybės įmonių valdymo „holdingas“ jaustų rinkos spaudimą ir stengtųsi veikti kiek galima efektyviau“, – neabejojo G.Nausėda.
Tačiau Vyriausybė, garsiai aiškinanti, kad Tarptautinis valiutos fondas (TVF) rekomenduoja apmokestinti automobilių ir nekilnojamojo turto, kažkodėl nutyli, jog efektyvesnį valstybės įmonių valdymą TVF taip pat įvardijo kaip galimą pajamų šaltinį.
