Vis dėlto, pasak jo, kol kas sunku prognozuoti, kaip vidutinio darbo užmokesčio rodikliai artimiausiais ketvirčiais reaguos į Vyriausybės užmojus pažaboti šešėlinę ekonomiką.
„Paprastai atsigaunant ekonomikai ir gerėjant mokesčių administravimui, dalis algų vokeliuose “legalizuojasi„, todėl oficialus vidutinis darbo užmokestis pradeda augti netgi sparčiau nei realiai išmokamas, o darbo užmokesčio statistika tiesiog švyti. Susidaro įspūdis, kad kitąmet vyriausybė nukreips savo pastangas į kovą su kontrabanda, todėl šešėliniai atlyginimai “garuos„ ne itin sparčiai“, – rašoma G.Nausėdos komentare.
Jo manymu, pagerėjus verslo situacijai, nemažai įmonių tiesiog pasikviečia atgal kažkada neapmokamų atostogų išleistus darbuotojus, kitos įmonės, kurios sunkmečiu darbuotojus atleido ir dabar kuria naujas darbo vietas, sutinka pakelti darbo užmokestį, jei rinkoje patiria tam tikros kvalifikacijos ir patirties darbo jėgos deficitą.
Statistikos departamento naujausiais duomenimis, vidutinis paskaičiuotas darbo užmokestis Lietuvos ūkyje, neįskaitant individualių įmonių, trečiąjį ketvirtį, palyginti su antruoju, padidėjo 1,3 proc. iki 2081,8 lito.
Anot statistikų, šių metų trečiąjį ketvirtį labiausiai darbo užmokestis didėjo žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės (5,3 proc.), statybos (3 proc.), apdirbamosios gamybos (2,9 proc.) įmonėse.
Paskaičiuotas vyrų atlyginimas trečiąjį ketvirtį siekė 2256,4 lito ir buvo 17 proc. didesnis nei moterų – 1923,6 lito. Labiausiai jis skyrėsi valstybės sektoriuje – 21,6 procento.
