Už priėmimą ketvirtadienį pasisakė 75 Seimo nariai, prieš buvo 26, susilaikė 32. Teigiamai vieningai balsavo 70 iš 71 posėdyje dalyvavusių valdančiųjų, taip pat 5 Mišrios grupės nariai.
Patikslintame nacionalinio biudžeto projekte, kuris apima valstybės ir savivaldybių biudžetus, numatoma, kad 2011 metų nacionalinio biudžeto pajamos (be ES ir kitos paramos lėšų sudarys 20,008 mlrd. Lt (ankstesniame plane buvo 20,026 mlrd. Lt). Kartu su ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis numatomos nacionalinio biudžeto pajamos sudarys 26,93 mlrd. Lt (anksčiau – 26, 947 mlrd.Lt), o planuojami asignavimai – 29,390 mlrd. Lt (29,344 mlrd. litų).
Nacionalinio biudžeto išlaidos be ES paramos lėšų sieks 22,468 mlrd. Lt (pagal ankstesnį planą – 22,423 mlrd. Lt).
Valstybės biudžeto pajamos be ES paramos lėšų 2011 metais bus 16,997 mlrd. Lt (anksčiau – 17,016 mlrd. Lt), išlaidos – 19,458 mlrd. Lt (19,413 mlrd. Lt).
Valstybės biudžeto deficito rodiklis nesikeičia ir sudarys apie 2,4 mlrd. litų. Viešųjų finansų deficitas – 5,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
(Papildyta 12.12 val.) Premjeras ragino nejuokauti su finansais
Opozicijos atstovai žėrė kritiką biudžeto projektui. „Darbietis“ Vytautas Gapšys stebėjosi, kokiu būdu galima tikėtis, kad 2011 metais didės biudžeto pajamos iš gyventojų pajamų bei pridėtinės vertės mokesčių: „Iš kur tai? Ar mes taip staigiai pradėsime geriau gyventi?“
Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys socialdemokratas Algirdas Sysas priekaištavo, kad valdantieji nenori sudaryti sąlygų į biudžetą surinkti daugiau pinigų, kurie galėtų būti skirti prasčiau gyvenantiems piliečiams.
„Buvo atmestos Pelno mokesčio įstatymo pataisos, kurios vertė stambųjį kapitalą sumokėti 5 proc. daugiau, o iš to būtų buvę galima surinkti papildomai 300 mln. Lt. Buvo atmestos pataisos dėl progresinių mokesčių, kurios vėl būtų leidusios surinkti į biudžetą daugiau pajamų, atsisakyta įvesti nekilnojamojo turto, prabangių automobilių mokestį“, – vardijo parlamentaras.
Turbūt visi suprantame, kad laikas ir eilinių žmonių gyvenimas nėra lengvi. Žmonėms, ko gero, yra dar sunkiau, kai dalis politikų tiesiog populistiškai naudojasi nelengva jų padėtimi, – sakė A.Kubilius.Premjeras Andrius Kubilius gynė biudžeto projektą. „Turbūt visi suprantame, kad laikas ir eilinių žmonių gyvenimas nėra lengvi. Žmonėms, ko gero, yra dar sunkiau, kai dalis politikų tiesiog populistiškai naudojasi nelengva jų padėtimi“, – sakė jis.
Ministras pirmininkas pakartojo iškeltą tikslą kitąmet iki 5,5 mlrd. Lt sumažinti skirtumą tarp valstybės išlaidų ir pajamų. Šiemet jis turėtų siekti 8 mlrd. Lt.
„Mūsų atsakomybė yra nejuokauti su šalies finansais. Didinti išlaidas ir deficitą nėra jokių galimybių. <...> To pasekmes labiausiai pajustų kaip tik pažeidžiamiausos socialinės grupės“, – tvirtino jis.
Premjeras kalbėjo, kad „nelengva išgyventi iš tų pensijų, kurias mes visi, mokesčių mokėtojai, šiandien galime mokėti tėvams ar seneliams.“ Tačiau politikas priminė, kad pensijos, kurios pernai sumažintos vidutiniškai 5 proc., dabar yra didesnės nei 2008-ųjų pradžioje, kai ekonomika dar išgyveno pakilimą.
Perskirstymai – nežymūs
Patikslintame biudžeto projekte siūloma naujai perskirstyti 50 mln. Lt, kurie būtų skirti kai kurioms programoms ir projektams finansuoti. Jos skiriamos ne papildomai, bet mažinant arba perskirstant kitų programų lėšas.
Vyriausybės teigimu, atsižvelgiant į tai, kad kai kuriose srityse, ypač švietimo, kultūros, sveikatos, yra daug pradėtų investicinių projektų, o tai skatina ir savivaldybių merus, Seimo narius teikti siūlymus dėl objektų šiose srityse finansavimo, Vyriausybė, perskirstydama kitų programų lėšas, skyrė 20,3 mln. Lt sričių investiciniams projektams finansuoti. Šios lėšos nėra skiriamos naujiems ilgai trunkantiems ar didelės vertės objektams. Lėšos paskirstomos tarp atitinkamų ministrų valdymo sričių, o ministrai lėšas savo kuruojamose srityse paskirstys atsižvelgdami į tai, ar racionaliau lėšas skirti tam, kad būtų baigti dabartiniai projektai, ar iki būtino lygio turėtų būti tęsiami jau pradėti projektai, ar lėšos skiriamos projektams, kurie yra maži ir bus įgyvendinti per vienus metus.
Vyriausybei stiprinant kovą su neapskaityta ekonomika, lėšų skiriama su tuo susijusiems sprendimams. Valstybės pareigūnams ir tarnautojams, dalyvavusiems išaiškinant nusikalstamas veikas, skatinti skiriami 5 mln. Lt operatyvinei veiklai stiprinti: Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie VRM – 2,2 mln.Lt, Muitinės departamentui (mobiliosioms grupėms išlaikyti ir centralizuoto F tipo sandėlio veiklai) – 2 mln. Lt.
Siekiant tinkamai pasirengti Europos krepšinio čempionatui, kuris kitąmet vyks Lietuvoje, Kauno arenai (automobilių stovėjimo aikštelei įrengti) baigti skiriama 7 mln. litų. Likusią sumą turės skirti Kauno miesto savivaldybė. Atlikti statybos darbams Prienų daugiafunkciame objekte, kad jis būtų tinkamas naudoti Europos krepšinio čempionato renginiams, skiriama 6 mln. litų.
Vyriausybė taip pat pritarė regioninės spaudos pristatymo sąnaudų kompensavimui: šalia jau šiuo metu numatyto 1 mln. Lt Spaudos rėmimo fonde skirti dar 2 mln. Lt. Dar beveik 2 mln. Lt skiriama olimpinės rinktinės kandidatų pasirengimui ir atrankai į Londono olimpines žaidynes.
Atsižvelgdama į Valstybės kontrolės pateiktas rekomendacijas aiškiau atskleisti valstybės biudžeto vykdymo rezultatą, Vyriausybė į kitų metų asignavimus Žemės ūkio ministerijai įtraukė 63 mln. Lt, skirtų 2010 metų tiesioginėms išmokoms žemdirbiams, dėl kurių įsipareigojimai prisiimti dar šiais metais. Dėl šių lėšų nedidėja kitų metų biudžeto deficito rodiklis, nes apskaitomos tais metais, kai prisiimami įsipareigojimai (t. y. šiemet), tačiau tokia suma padidėja kitų metų asignavimai, bet ne išlaidos.
