Sąrašas buvo sudarytas vertinant prognozuojamą gyvenimo trukmę, valstybės išlaidas sveikatos apsaugai, pensijų fondų vystymąsi, prieinamumą ir pelningumą, taip pat BVP vienam gyventojui.
Sąraše dominuoja Europos valstybės. Tiesa, visos lyderiaujančios valstybės yra ne Europos Sąjungos narės. Pirmąsias vietas užima Norvegija, Šveicarija ir Islandija, toliau – Naujoji Zelandija ir Švedija.
Vokietija sąraše – tik septinta. Lietuvos kaimynės sąraše pasirodo tik 27 pozicijoje. Tai – Estija, aplenkusi kitas Baltijos valstybes. Lenkija sąraše yra 29, Lietuva – 30, o Latvija – tik 32.
Lentelės pabaigoje, išskyrus Graikiją, yra besivystančios valstybės – Rusija, Brazilija ir Indija.
Lietuva taip pat aplenkė tokias valstybes kaip Meksika, Kinija, Turkija, Čilė.
Banko analitikų teigimu, šalims lyderėms pavyksta kovoti su visuomenės senėjimu, kuris dabar ir sukuria didžiausią spaudimą pensijų sistemoms.
Šiuo metu vyresnių nei 65 metai ES piliečių yra maždaug penktadalis, tačiau prognozuojama, kad iki 2060 metų jie sudarys jau trečdalį visos populiacijos.
Šie pokyčiai labiausiai atsilieps toms valstybėms, kuriose pensijos yra tiesiogiai priklausomos nuo biudžeto pajamų. Jeigu dabar kai kuriose Europos valstybėse vienam pensininkui tenka po keturis dirbančiuosius, tai 2060 metais jau tik du darbuotojai išlaikys vieną pensininką.
Mažėjant darbuotojų ir didėjant pensininkų skaičiui, prie tokių pensijų sistemų likti norinčios valstybės teturi tris išeitis: sumažinti pensijas, padidinti mokesčius ir pavėlinti išėjimą į pensiją.
Tuo metu, kaip rašo banko analitikai, darbuotojams vis daugiau dėmesio teks patiems skirti pasiruošimui į pensiją.
