„15min“ kalbinti specialistai teigia, kad pradėjus veikti 2007–2013 m. ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamai Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programai renovacijos procesas nėra toks ilgas, sudėtingas ir brangus, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Tai patvirtina ir kalbinti žmonės, kurie teigia, jog po renovacijos gyvenimas daugiabučiuose smarkiai pasikeitė, o ypač akivaizdu tai tapo mokant sąskaitas už šildymą.
Norėjosi geresnės gyvenimo kokybės
Jonas Česnavičius, sostinės Didlaukio g. 44-ojo namo bendrijos valdybos pirmininkas kartu su bendraminčiais inicijavo daugiabučio atnaujinimą. Pagal išsilavinimą radioinžinierius, ne vienus metus dirbęs UAB „Naujamiesčio būstas“, vyras teigia, kad dabar yra palankios sąlygos renovacijai, kadangi ES parama leidžia būstą atnaujinti palyginus nebrangiai.
– Kada prasidėjo ir kada baigsis jūsų daugiabučio atnaujinimas?
– Pats procesas prasidėjo 2007–aisiais, kai buvo ruošiamas investicinis projektas. Atnaujinimą planuojama baigti dar šių metų antrajame ketvirtyje.
– Kas paskatino inicijuoti namo atnaujinimą?
– Pirmiausia norėjosi geresnės gyvenimo kokybės, prastas buvo ir ankstesnis namo estetinis vaizdas, be to, patiems norėjosi kontroliuoti energijos suvartojimą. Jau dabar pokyčiai akivaizdūs, pavyzdžiui, palyginus, su kitu namu, kurį aptarnauja UAB „Verkių ūkis“, mes už šildymą mokame perpus mažiau.
– Kas buvo sunkiausia ir kur ieškojote pagalbos?
– Teko sugaišti nemažai laiko, kol kalbėjome, tarėmės su kiekvieno buto gyventojais – jokia paslaptis, kad buvo ir dabar tebėra besipriešinančių naujovėms. O dėl konsultacijų kreipėmės ir į Būsto rūmus, ir į Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros specialistus.
– Kokie darbai jau atlikti ir kokie dar liko?
– Jau sutvarkytos sienos, apšiltintas stogas, pakeisti langai ten, kur jie dar nebuvo pakeisti, įstiklinti balkonai, naujai apšiltintos šildymo sistemos, vamzdynai, įtaisyti balansiniai ventiliai. Beliko apšiltinti cokolį, pabaigti laiptinių remontą.
– Ką patartumėte dvejojantiems dėl namo atnaujinimo?
– Patarčiau pagalvoti apie geresnę gyvenimo kokybę, apie energijos ekonomiją. Juk namą vis tiek teks prižiūrėti, tad geriau iškart jį atnaujinti iš pagrindų.
Atsiėjo ganėtinai nebrangiai
Atnaujintu būstu patenkinti ir kitų miestų gyventojai. Panevėžio Statybininkų gatvėje esantis, 32 numeriu pažymėtas daugiabutis renovacijos metu buvo apšiltintas, sutvarkytas jo stogas, pakeisti langai. Šiame daugiabutyje, trijų kambarių – 63,96 kv. metrų ploto – bute gyvenanti Salvinija Gabrilavičienė džiaugėsi, kad renovacija jai atsiėjo ganėtinai nebrangiai – apie 11 tūkst. litų. Ji pripažįsta, kad jų šeima nebūtų pasiryžusi renovacijai, jeigu ne ES parama.
S.Gabrilavičienė sakė, kad po daugiabučio renovacijos sumažėjo sąskaitos už šildymą. „Šita žiema buvo išskirtinai šalta. Gruodį už šildymą mokėjome 163 litus, o sausį – 208 llitus. Nerenovuotuose namuose, panašaus ploto butuose, gyvenantys pažįstami už šildymą mokėjo maždaug 100 litų daugiau“, – kalbėjo ji.
Pašnekovė pridėjo, kad atnaujintame būste gerokai šilčiau. „Beveik visada būna 20 laipsnių šilumos. Be to, pagerėjo garso izoliacija iš lauko ir, aišku, namo išvaizda“, – sakė S.Gabrilavičienė ir patikino, kad daugiabučio renovacija patenkinti ir kaimynai.
 |
