Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Daugiabučių atnaujinimas: populiariausi mitai ir kodėl tai verta daryti dabar

Nors namo atnaujinimo darbai gali užtrukti ne vienerius metus, renovacijos privalumus gyventojai ima justi visiems darbams dar nepasibaigus.
Andriaus Ufarto/BFL nuotr. / Nors namo atnaujinimo darbai gali užtrukti ne vienerius metus, renovacijos privalumus gyventojai ima justi visiems darbams dar nepasibaigus.
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Atšiauri žiema, šaltas butas, milžiniškos sąskaitos už šildymą ne vieną daugiabučio gyventoją įkvėpė pasvarstyti apie gyvenimo atnaujintame name privalumus. Tiesa, kai kuriuos žmones vis dar gąsdina mitai, kad renovuoti būsto neapsimoka. Tačiau specialistai neigia šiuos mitus ir aiškina, kodėl verta atnaujinti daugiabučius būtent dabar.

Nors informacijos apie daugiabučių renovavimą, rodos, nestinga, šis procesas daliai lietuvių atrodo itin sudėtingas, ilgai trunkantis ir finansiškai „neįkandamas“. „15min“ kalbino kelis specialistus, kurių paprašė pakomentuoti labiausiai įsigalėjusius mitus apie daugiabučių atnaujinimą. Visi jie teigė, jog pradėjus veikti 2007–2013 m. ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamai Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programai, renovacijos procesas nėra toks ilgas, sudėtingas ir brangus, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio.

Kodėl verta tai daryti dabar?

Visų pirma, žmonėms kyla klausimas, kodėl verta tai daryti būtent dabar. Elvyra Radavičienė, Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento Būsto skyriaus vedėja, teigia, kad dabar itin tinkamas metas atnaujinti būstą. „Juk statybos darbų kainos nukritusios, ir galima palankesnėmis sąlygomis pasirinkti geresnius rangovus. Kita vertus, sunkmetis yra geriausias metas investuoti į energiją taupančias technologijas. Daug pajamų išleidžiame mokesčiams už šildymą, taigi į tai investuoti apsimoka visada, o ypač – blogesniais laikais“, – teigia specialistė.

Ji aiškina, kad modernizuojant būstą pagal senąjį finansavimo modelį, buvo galima tikėtis iki 50 proc. valstybės paramos tik sienų ir stogų šiltinimo, langų keitimo, balkonų stiklinimo ir šildymo sistemų modernizavimo priemonėms. Likusi investicijų dalis buvo finansuojama komercinių bankų paskolomis, kurių vidutinės metinės palūkanos sudaro 12 –14 proc. Pagal naująjį modelį, gyventojai galės pasinaudoti lengvatinėmis paskolomis su 3 proc. metinėmis palūkanomis ir įgyvendinti ne tik energinį efektyvumą didinančias atnaujinimo (modernizavimo) priemones bet ir kitas būtinas priemones. Lengvatinis kreditas teikiamas ir liftų keitimo, kanalizacijos vamzdynų ar elektros instaliacijos atnaujinimo darbams.

„Atlikus daugiabučių namų modernizavimo programos „senojo“ ir „naujojo“ modelių palyginimą akivaizdu, kad jos beveik lygiavertės – investicijų suma pagal „naująjį“ modelį mažesnė“, – teigia E.Radavičienė.

Štai keli mitai, susiję su daugiabučių atnaujinimu, kuriuos neigia specialistai.

MITAS NR. 1: Daugiabučio atnaujinimas yra painus, sudėtingas ir neskaidrus procesas

Komentuoja Valius Serbenta, Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros direktorius

Visi neišbandyti dalykai gali atrodyti painūs ir sudėtingi – ne išimtis ir daugiabučių atnaujinimas. Lietuvoje šiuo metu jau veikia Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa, informacijos apie ją netrūksta. Tačiau suprantama, kad žmonės nori pasitarti dėl savo individualaus atvejo.

Tiesiausias ir paprasčiausias kelias susidomėjusiems namo atnaujinimu – kreiptis į Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros regioninį dalinį, jie veikia visuose apskrities centruose. Čia dirbantys specialistai suteiks visą pirminę preliminarią informaciją – kiek kas kainuos, kiek bus galima sutaupyti ir t.t. Iškilus bet kokiems su renovacija susijusiems klausimams galima paskambinti ir nemokamu telefonu 8 800 200 12.

Ėmus svarstyti namo atnaujinimo galimybę, patarčiau susitikti su panašios patirties jau turinčiais gyventojais, kurie jau gyvena renovuotuose daugiabučiuose. Jų kontaktus taip pat suteiks mūsų agentūros regioniniuose daliniuose.

Besinaudojantiems internetu verta apsilankyti svetainėje www.atnaujinkbusta.lt, kur pristatomi daugiabučių atnaujinimo demonstraciniai projektai, yra specialios skaičiuoklės. Surinkus pirminę informaciją, pasitarus su gyventojais, jau galima kviestis į susirinkimą agentūros darbuotoją. Tokį susitikimą gali inicijuoti ir namą administruojančios įmonės atstovai, ir namo gyventojų bendrijos pirmininkas ar tiesiog iniciatyvių gyventojų grupė.

MITAS NR. 2: Atnaujinti daugiabutį labai brangu, 
o valstybės parama – itin maža

Komentuoja E.Radavičienė, LR Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento Būsto skyriaus vedėja

Gyventojus imtis namo atnaujinimo turėtų skatinti suvokimas, kad anksčiau ar vėliau teks tą daryti, o dabar yra itin palankios finansavimo sąlygos, kurioms nėra lygių visoje ES. Visų pirma, valstybė teikia pagalbą gyventojams ruošiant techninę atnaujinimo (modernizavimo) projektų dokumentaciją, organizuojant jų įgyvendinimo techninę priežiūrą. Gyventojams kompensuojama 50 proc. išlaidų, patirtų rengiant būtinus dokumentus ir atliekant statybos darbų techninę priežiūrą, jei pagal įgyvendintas priemones pasiekiama ne mažesnė kaip D pastato energinio naudingumo klasė. Atsižvelgdama į investicijų projekte numatytas įgyvendinti efektyvias energiją taupančias priemones, valstybė skirs 15 proc. atnaujinimo projekto vertės siekiančią finansinę paramą, jeigu bus pasiekiama ne mažesnė kaip C pastato energinio naudingumo klasė.

MITAS NR. 3: Jei name gyvena daug nepasiturinčių šeimų, 
atnaujinimas pasmerktas

Komentuoja Ramūnas Šveikauskas, LR Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento Būsto skyriaus vyriausiasis specialistas

Pagal naująjį daugiabučių namų modernizavimo modelį už nepasiturinčius daugiabučio namo butų savininkus numatyta apmokėti visas išlaidas, susijusias su daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto parengimu ir jo įgyvendinimu. Tai yra už nepasiturinčias šeimas ir vienus gyvenančius asmenis numatyta apmokėti jiems tenkančias: projekto parengimo išlaidas, kredito draudimo įmoką (jei kreditas yra draudžiamas), statybos techninės priežiūros išlaidas, kreditą ir palūkanas. Teisę į šią valstybės paramą turi daugiabučio namo butų savininkai (fiziniai asmenys), kurie įgyvendina daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą pagal Vyriausybės patvirtintą Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą ar ją atitinkančias savivaldybių programas ir jeigu šie asmenys turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją.

MITAS NR. 4: Būstą atnaujinę gyventojai nieko ar beveik nieko nesutaupo

Komentuoja Juozas Antanaitis, Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentas

Nors akcentuočiau, kad kalbant apie daugiabučių atnaujinimą svarbu ne tik taupymas, finansinė pusė, bet ir estetinis vaizdas, akivaizdu, jog klausimas sutaupysime ar nesutaupysime daugeliui gyventojų aktualiausias.

Namo renovaciją sudaro du etapai: atnaujinimas ir modernizavimas, kitaip tariant – kapitalinis remontas ir energijos taupymo priemonių įdiegimas. Pirmasis etapas yra būtinas, jis atliekamas pagal techninį reglamentą, o kokius darbus reikės atlikti, ką keisti, nusprendžiama remiantis pastato apžiūros rezultatais ir namo technine dokumentacija – sprendžiama, kurios sistemos susidėvėjusios ir pan. Kartais užtenka kapitalinio remonto, kad žmonės jau labai žymiai pajustų mokesčių už šildymą sumažėjimą. Antroji atnaujinimo dalis – energijos taupymo priemonių diegimas, dėl jų gali apsispręsti patys gyventojai. Tos priemonės, tai stogo, sienų, cokolio apšiltinimas, šildymo sistemų modernizavimas, balkonų įstiklinimas pagal bendrą architektūrinį projektą, langų pakeitimas. Atlikus šią, antrąją, daugiabučio renovavimo dalį efektas dar labiau jaučiamas, mokesčiai už šildymą bus dar mažesni.

Kaip pavyzdį imkime standartinį dviejų kambarių butą blokiniame name. Jei už šio buto šildymą iki renovacijos šią žiemą jūs mokėjote, tarkime, 600 Lt, gali užtekti vien kapitalinio remonto, kad mokėtumėte 50 proc. mažiau, tai yra 300 Lt. Įdiegus dar ir energijos taupymo priemones, už šildymą mokėsite net 75 proc. mažiau – tai yra apie 150 litų.

MITAS NR. 5: Daugiabutį atnaujinusiems gyventojams teks mokėti dideles palūkanas

Komentuoja Junona Bumelytė, JESSICA projekto vadovė, JESSICA kontroliuojantysis fondas Lietuvoje

Pirmiausia reikia paaiškinti, kad lėšos daugiabučiams namams atnaujinti skiriamos iš trijų šaltinių. Tai ES struktūrinių fondų lėšos, valstybės lėšos ir gyventojų lėšos.

Anksčiau modernizuojant būstą buvo galima tikėtis iki 50 proc. valstybės paramos tik sienų ir stogų šiltinimo, langų keitimo, balkonų stiklinimo ir šildymo sistemų modernizavimo priemonėms. Likusi investicijų dalis buvo finansuojama komercinių bankų paskolomis, kurių vidutinės metinės palūkanos siekdavo 12 –14 proc.

Tuo tarpu pagal naująjį modelį, gyventojai galės pasinaudoti lengvatinėmis paskolomis su 3 proc. fiksuotomis metinėmis palūkanomis ir įgyvendinti kur kas daugiau atnaujinimo (modernizavimo) priemonių: parama teikiama ir liftų keitimo, kanalizacijos vamzdynų ar elektros instaliacijos atnaujinimo darbams. Paskolas teikia naujai įkurtas JESSICA kontroliuojantysis fondas per bankų sektorių Lietuvoje. Šiandieną yra žinomi trys bankai, kurie teiks lengvatines paskolas gyventojams – SEB, „Swedbank“ ir „Šiaulių bankas“.

Svarbu paminėti ir tai, kad gyventojams, turintiems nuosavų lėšų būsto atnaujinimui, skolintis nėra būtina.

Pavadinimas

 

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką