Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Gigantiška pinigų plovykla: V.Putino šešėlis temdo beveik 20 milijardų dolerių vagystę

Pinigų plovimas
Andriaus Vaitkevičiaus / 15min nuotr. / Pinigų plovimas
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Rusijos leidinys „Novaja gazeta“ drauge su tarptautine žurnalistų tyrėjų organizacija (OCCRP) tęsia pačios didžiausios per Nepriklausomų valstybų sandraugos (NVS) istoriją pinigų plovimo operacijos tyrimą.

2014 m. rugpjūtį „Novaja gazeta“ rašė apie neįtikėtiną baudžiamąją bylą, iškeltą Moldovoje. Byla iškelta beveik dėl 20 milijardų JAV dolerių (daugiau nei 53 mlrd. litų) plovimo per „Moldindconbank“.

Ši gigantiška suma atkeliavo iš Rusijos, pasinaudojus suklastotais teismo nurodymais.

Moldovos teismai gaudė milijardus

„Novaja gazeta“ gavo daugiau dokumentų iš šios bylos. Šiuos dokumentus parengė Moldovos Kovos su pinigų plovimu tarnyba.

Dokumentuose minimos pavardės Rusijos bankininkų, kurie į savo asmenines sąskaitas iš ofšorinių kompanijų gaudavo dešimtis milijonų dolerių bei dalyvavo pinigų išplovimo iš Rusijos schemose.

Didžiulės pinigų sumos iš Rusijos buvo išplautos naudojantis dešimtimis Moldovos teismų, kurie priimdavo nutartis išieškoti fiktyvius, tačiau šimtų milijonų dolerių vertės, užstatus iš vienadienių Rusijos bendrovių. Šie pinigai atitekdavo ofšorinėms kompanijoms, registruotoms Didžiojoje Britanijoje, Belize ir Naujojoje Zelandijoje.

Didžiulės pinigų sumos iš Rusijos buvo išplautos naudojantis dešimtimis Moldovos teismų, kurie priimdavo nutartis išieškoti fiktyvius, tačiau šimtų milijonų dolerių vertės, užstatus iš vienadienių Rusijos bendrovių.

Ši schema veikė štai kaip. Dvi ofšorinės kompanijos sudarydavo fiktyvią 100-800 mln. JAV dolerių paskolos sutartį. Paskolos garantu tapdavo kokio nors Moldovos kaimo gyventojas. Moldavo aferos organizatoriams reikėjo tam, kad galėtų pasinaudoti Moldovos teismų jurisdikcija.

„Garantas“ surasdavo „laiduotojus“, kuriais tapdavo vienadienės bendrovės iš Rusijos.

Kai ateidavo laikas grąžinti skolas, skolininkai pranešdavo skolintojui, kad įsipareigojimus pripažįsta, bet negali jų įvykdyti. Tuomet skolintojas kreipdavosi į Moldovos teismą, kuris įsakydavo išieškoti skolą. Įsakymas buvo perduodamas teismo vykdytojams. Jie turėjo sąskaitas Kišiniove įsikūrusiame banke „Moldindconbank“.

Tame pačiame banke korespondentines sąskaitas turėjo ir Rusijos bankai, kurių klientai buvo Rusijos firmos „laiduotojos“.

Nuo 2011 iki 2014 m. „pagal teismo sprendimus buvo išieškoti 697 milijardai rublių (beveik 100 mlrd. litų dabartiniu kursu, – red. past.)“, – rašoma Moldovos Kovos su pinigų plovimu tarnybos dokumentuose.

Nuotr. iš „Novaja gazeta“/Finansinių aferų dokumentai
Nuotr. iš „Novaja gazeta“/Finansinių aferų dokumentai

Pinigai buvo nurašyti maždaug iš šimto Rusijos kompanijų sąskaitų  21 Rusijos banke.

Išieškoję pinigus iš Rusijos bendrovių moldavų teismo vykdytojai konvertuodavo juos į užsienio valiutas ir pervesdavo į paskolas neva išdavusių užsienio firmų sąskaitas tame pačiame „Moldindconbank“ arba Latvijos banke „Trasta komercbanka“.

Moldovos teisėsauga išsiaiškino, kad šalies teismai sprendimus priimdavo remdamiesi nepatvirtintomis ir abejotinomis dokumentų kopijomis. O kai kuriais atvejais teismo sprendimai buvo paprasčiausiai suklastoti: teisėjai atsisakydavo svarstyti bylą, bet jų parašai po įsakymais būdavo padirbami.

Milijardus gaudavo vos kvėpuojančios bendrovės

Bandydama išsiaiškinti šios schemos organizatorius, Moldovos Kovos su pinigų plovimu tarnyba išanalizavo pinigų judėjimą ofšorinių kompanijų sąskaitose.

Didžiausią naudą turėjo dvi kompanijos iš Didžiosios Britanijos – „Westburn Enterprises Ltd“ ir „Seabon Ltd“. Šių firmų naudai per trejus metus buvo išieškota daugiau nei 6 mlrd. JAV dolerių, nors, remiantis oficialiomis ataskaitomis, jų apyvartos buvo itin menkos, artimos nuliui.

Didžiosios Britanijos firmų „Westburn Enterprises Ltd“ ir „Seabon Ltd“ naudai per trejus metus buvo išieškota daugiau nei 6 mlrd. JAV dolerių, nors jų apyvartos buvo itin menkos, artimos nuliui.

Iš Rusijos gautus pinigus kompanijos „Westburn“ ir „Seabon“ toliau pervesdavo į kompanijų „I.C.S. Saagton S.R.L“ (Moldova) ir „Dodia Proprietary Ltd“ (Pietų Afrikos respublika) sąskaitas.

Moldovos finansų žvalgai išsiaiškino, kad nuo 2013 m. gruodžio iki 2014 m. gegužės aukščiau nurodytos kompanijos pervedė 20,6 mln. JAV dolerių ir 750,8 tūkst. eurų į Aleksandro Grigorjevo sąskaitą „BC Moldindconbank S.A“ banke nurodydamos, kad šie pinigai yra „už nuosavybės pardavimą, paskola“.

Gavęs pinigus A.Grigorjevas 18,3 mln. JAV dolerių ir 2,2 mln. eurų pervedė į dvi savo sąskaitas Monako bankuose. Be to, 2014 m. gegužę 250 tūkst. eurų buvo pervesta Juodkalnijos kompanijai „Soho Hotels DOO“ – kaip įnašas į įstatinį kapitalą.

Be A.Grigorjevo, pinigus (1,4 mln. eurų) pagal tą pačią schemą gaudavo Beslanas Bulgučevas. Su juo žurnalistams nepavyko susisiekti.

B.Bulgučevas ir A.Grigorjevas – buvę Rusijos žemės banko akcininkai. Šis bankas daugiausiai iš Rusijos bankų vykdė įtartinų operacijų su „Moldindconbank“. Per Rusijos žemės banką į Moldovą per dvejus metus išplaukė 152,5 mlrd. rublių.

Juodkalnijos kompanija, į kurios įstatinį kapitalą iš Rusijos plūdo milijonai, ant Adrijos jūros kranto Sutomoro mieste statė prabangų viešbučių ir apartamentų kompleksą.

Šį kompleksą A.Grigorjevas įsigijo aukcione iš Serbijos privatizavimo agentūros. Banko garantiją jam suteikė tas pats Rusijos žemės bankas.

Įtartino banko taryboje – V.Putino pusbrolis

Rusijos žemės bankas iki 2011 m. priklausė Jelenai Baturinai, buvusio ilgamečio Maskvos mero Jurijaus Lužkovo žmonai, vienai turtingiausių Rusijos verslininkių.

Vėliau banką nupirko grupė investuotojų, tarp kurių buvo ir A.Grigorjevas. Jis tapo banko direktorių tarybos pirmininku.

Direktorių taryboje taip pat dirbo senas A.Grigorjevo partneris – Igoris Putinas, Rusijos prezidento Vladimiro Putino pusbrolis.

Nuotr. iš barentsobserver.com/Igoris Putinas
Nuotr. iš barentsobserver.com/Igoris Putinas

Direktorių taryboje taip pat dirbo senas A.Grigorjevo partneris – Igoris Putinas, Rusijos prezidento Vladimiro Putino pusbrolis.
 

2013 m. gegužę A.Grigorjevas paliko Rusijos žemės banką, o 2014 m. kovą Rusijos Centrinis bankas atšaukė jo licenciją. Tarp licencijos atšaukimo priežasčių buvo ir nusikalstamu būdu gautų lėšų legalizavimas.

Įtariamas pinigų plovėjas: „Viskas teisėta“

A.Grigorjevas „Novaja gazeta“ žurnalistus tikino, kad visos banko atliktos operacijos buvo teisėtos.

„Rusijos žemės bankas ir „Zapadnyj“ bankas, kurio akcininku aš buvau, vykdė visiškai teisėtus valiutos pirkimo ir pardavimo sandorius laikydamasis sutarties su „Moldindconbank“. Visi šie sandėriai vyko Rusijos teritorijoje, jokių mokėjimų užsienio kompanijoms, kurios turėjo sąskaitas Moldovos bankuose, mes neatlikome. Kas vėliau su tais pinigais atsitiko Moldovoje – klausimas ne man. Kaip mes galime atsakyti už operacijas, kurias vykdė užsienio bankas arba užsienio banko klientai? Kaip mes apskritai galime apie jas ką nors žinoti?“, – tikino A.Grigorjevas.

Jis taip pat neigė teisėsaugos pranešimus, kad turėjo asmeninių sąskaitų Kišiniovo banke „Moldindconbank“.

„Tai labai lengva patikrinti. Kad atidarytum sąskaitą, turi pats dalyvauti, reikia parašo. O aš pirmą kartą Moldovą aplankiau 2014 m. liepą. Turiu du šios klaidos paaiškinimus: arba kažkas padirbo mano parašą, arba ši neteisinga informacija buvo sąmoningai įrašyta į dokumentus. Aš spėju, kad tai padaryta norint mane apšmeižti ir nukreipti dėmesį nuo tų žmonių, kurie iš tiesų stovėjo už šių operacijų“, – tikino bankininkas.

Tikrieji organizatoriai sėdi aukštai

„Novaja gazeta“ apklausti bankininkai taip pat abejoja, kad A.Grigorjevas galėjo būti pagrindinis pinigų išplukdymo į Moldovą operacijos organizatorius.

„A.Grigorjevas į bankų verslą atėjo vos prieš keletą metų, – pasakojo laikraščiui gerai informuotas šaltinis. – O čia yra žmonių, kurie dirba jau ne vieną dešimtį metų – kas jam būtų leidęs iš karto griebti tokį kąsnį? Tiksliausiai jis turėjo savo nedidelį procentą nuo pinigų srautų tranzito. Be to, jei šioje schemoje dirbo 20 Rusijos bankų, ir visi jie pervedinėjo pinigus į vieną Moldovos banką, tai organizatoriaus tikriausiai reikia ieškoti Moldovoje, o ne Rusijoje.“

Moldovos žiniasklaida rašė, kad „Moldindconbank“ banką kontroliuoja vienas įtakingiausių respublikos verslininkų Viačeslavas Platonas, turintis plačių ryšių Rusijos bankuose. Susisiekti su juo žurnalistams nepavyko.

Kodėl Rusijai nerūpi 20 mlrd. JAV dolerių?

Nusikalstamose schemose minimo banko „Zapadyj“ buvęs direktorių tarybos pirmininkas ir buvęs Valstybės Dūmos deputatas Vladimiras Semago įsitikinęs, kad tapo Rusijos teisėsaugos sąmokslo auka.

Jo teigimu, svarbiausias šios istorijos klausimas – ne kaip ir per kokius bankus plūdo pinigai, o iš kur jie atsirado.

„Nejaugi Rusijos centrinis bankas, Rusijos finansų monitoringo tarnyba ir kitos atsakingos tarnybos nematė šitų milijardų dolerių vertės mokėjimų. Jeigu jie matė, kodėl nesustabdė? Gal neturi resursų? Tuomet aš pasiryžęs padėti jiems išsiaiškinti tikrąją šių pinigų kilmę.

„Novaja gazeta” stebisi, kodėl beveik 20 mlrd. JAV dolerių išplukdymas iš Rusijos labiau rūpi užsienio šalių, o ne Rusijos teisėsaugai.

Nors aš spėju, kad jiems labai gerai žinoma ir šių pinigų kilmė, ir tikrieji šios schemos organizatoriai, bet mes to niekada neišgirsime, nes tuomet taps aišku: arba tos operacijos buvo vykdomos dėl Rusijos centrinio banko aplaidumo, arba dėl to, jog jas dengė atsakingi banko darbuotojai“, – tikina V.Semago.

„Novaja gazeta” stebisi, kodėl beveik 20 mlrd. JAV dolerių išplukdymas iš Rusijos labiau rūpi užsienio šalių, o ne Rusijos teisėsaugai.

„Šių pinigų kilmė – rusiška, jie buvo permesti į šešėlinį finansų pasaulį, nebuvo sumokėti mokesčiai ir vargu ar didžioji dalis šių pinigų sugrįš.

Būtent Rusija turėtų būti labiausiai suinteresuota, kad būtų nustatyta šių pinigų kilmė ir tikrieji jų gavėjai. Tačiau atsakymų į šiuos klausimus kažkodėl ieško užsienio šalys“, – rašo „Novaja gazeta“.

Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką