Statistikos departamentas pranešė, jog šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su tuo pačiu 2008 metų laikotarpiu, sumažėjo 18,1 proc., o vien antrąjį ketvirtį - net 22,4 procento.
Menka eksporto įtaka
„Iš tikrųjų nesitikėjome tokio kritimo. Vadinamasis ekonomistų konsensusas, arba vidurkis, čia taip pat netinka“, – teigė „Danske Bank“ vyresnioji analitikė Baltijos valstybėms Violeta Klyvienė. Pasak jos, „Danske Bank“ prognozavo, kad BVP antrąjį ketvirtį sumažės 17,4 procento. Kitų šalies bankų ekonomistai tikėjosi 16,7 proc. smukimo. V.Klyvienės teigimu, BVP mažėjimą labiausiai lėmė vidaus paklausos kritimas. „Matyt, grynojo eksporto įtaka yra teigiama, bet akivaizdu, kad labai maža“, – sakė ji.
„Iki raudonumo kieta“ politika
„Iš pirmo žvilgsnio šis rodiklis atrodo pasibaisėtinas, tačiau vargu ar ko nors kito buvo galima tikėtis subliūškus tiek išorės, tiek vidaus rinkoms“, – apie BVP kritimo rodiklį kalbėjo SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. Jo nuomone, jei Vyriausybė nebūtų vykdžiusi „iki raudonumo kietos“ fiskalinės politikos, pagrįstos mokesčių naštos didinimu ir viešųjų išlaidų ribojimu, pirmąjį šių metų pusmetį ūkio nuosmukis galėjo būti 3–5 procentais mažesnis.
„Tiesa, realios alternatyvos vykdyti „laisvą“ finansų politiką Lietuva ir neturėjo, nes dvigubai ar net trigubai didesnio fiskalinio deficito nebūtų toleravę jokie privatūs kreditoriai, o ką jau kalbėti apie Tarptautinį valiutos fondą“, – pripažino G.Nausėda. Makroekonominė šalies „drama“, pasak jo, yra ne ribojančioji valdžios finansų politika, o ekonomikos skatinimo politikos nebuvimas. „Taip, popieriuje tokia egzistuoja, tačiau dėl savo gremėzdiškumo ir neatitikimo verslo interesams nei dabar, nei artimiausiais ketvirčiais ji neturės apčiuopiamos įtakos BVP“, – tvirtino specialistas.
Taupoma net maisto sąskaita
Anot V.Klyvienės, dabar prognozuoti antrojo šių metų pusmečio perspektyvas labai sunku. Daug kas priklausys nuo Lietuvos pramonės ir mažmeninės prekybos rezultatų. Tačiau skelbiami prekybos įmonių rodikliai kol kas neteikia vilčių.
Vakar Statistikos departamentas pranešė, kad Lietuvos mažmeninės prekybos įmonių apyvarta šių metų pirmąjį pusmetį siekė 13,148 mlrd. litų, be pridėtinės vertės mokesčio (PVM), t. y. buvo 28,8 proc. mažesnė nei pernai sausio–birželio mėnesiais, kai apyvarta sudarė 17,867 mlrd. litų. Kaip teigė banko „DnB Nord“ vyresnioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė, blogėjanti Lietuvos ekonomikos padėtis verčia žmones taupyti ir maisto bei kitų pirmojo būtinumo prekių sąskaita. Komentuodama Lietuvos mažmeninės prekybos įmonių apyvartos pirmojo pusmečio rezultatus analitikė pabrėžė, kad gyventojų perkamoji galia ir toliau mažėja. „Tai atspindi ir darbo rinkos situacija – nedarbas didėja, žmonės stengiasi daugiau taupyti, mažiau išlaidauti. Dauguma jų ima atsisakyti net pirmojo būtinumo prekių, atideda išlaidas buitinei technikai įsigyti“, – dėstė I.Genytė-Pikčienė.
Pasak jos, antrąjį pusmetį situacija dar labiau komplikuosis – prasidės šildymo sezonas, gyventojai stengsis verstis kuo taupiau. Be to, rudenį dar padidės nedarbas, nes vasarą žmonės randa sezoninių darbų – tiek žemės ūkyje, tiek statybų sektoriuje.
Lietuvoje praėjusią savaitę užregistruota 6,7 tūkst. bedarbių – 3 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai jų buvo 6,9 tūkstančio. Liepos 24 dieną šalyje bedarbio statusą turėjo 208,7 tūkst. žmonių (prieš savaitę – 206,1 tūkst.) – tai, BNS skaičiavimais, sudarė 9,75 proc. darbingo amžiaus krašto gyventojų. Liepos 17–24 dienomis registruota 1213 laisvų darbo vietų – 5 proc. mažiau negu prieš savaitę.
Palankesnė bazė optimizmui atsirasti
Prezidentė Dalia Grybauskaitė prognozuoja, kad šių metų trečiojo ketvirčio Lietuvos BVP rodiklis bus šiek tiek geresnis nei antrojo. „Kritimas įmanomas tarp 15-20 procentų“, – vakar sakė šalies vadovė. Ji teigė, jog Lietuvos BVP nuosmukis antrąjį ketvirtį yra rimtas signalas, kad ekonomika sparčiai traukiasi. Tačiau, anot prezidentės, Vyriausybė daro viską, ką gali – „situacija valdoma“. „Bet norėčiau priminti, kad skaičiai nėra tokie baisūs, kaip gali atrodyti, nes mūsų ekonomika buvo labai dirbtinai virtualiai išsipūtusi, todėl dabar tiesiog bliūkšta virtualus burbulas“, – tikino D.Grybauskaitė.
G.Nausėda pritarė nuomonei, jog antrąjį šių metų pusmetį BVP smukimo rodikliai nebebus tokie dideli, tačiau jis pabrėžė, kad tai lems ne fundamentalios priežastys, o palankesnė antrojo 2008-ųjų pusmečio lyginamoji bazė. „Fundamentalios priežastys tebėra labai nepalankios – smunka beveik visos apdirbamosios pramonės šakos, vis giliau į finansinių problemų liūną klimpsta statybų ir nekilnojamojo turto sektoriai, smarkiau nei laukta mažėja mažmeninės prekybos apyvarta, tam tikras neapibrėžtumas dėl šių metų derliaus ir žemės ūkio produktų pardavimo rinkų situacijos tvyro žemės ūkyje“, – vardijo G.Nausėda. Finansininkas taip pat užsiminė, kad ankstesnės 2009-ųjų Lietuvos BVP smukimo 15,5 proc. prognozės SEB banko analitikai nekeičia – ji „laikytina realia, nors ir gana optimistiška“.
