Apie tai pokalbis su Mykolo Riomerio universiteto profesoriumi Ignu Vėgėle ir Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktoriumi Egidijumi Mackevičiumi LRT radijo laidoje „60 minučių“.
– Pone Vėgėle, ko galima pasiekti tokiu kreipimusi?
– Visų pirma, PPO galioja labai svarbus konsensuso principas. Visos šios organizacijos narės sprendimus priima būtent jo pagrindu. Visos PPO galiojančios taisyklės yra priimtos bendrai sutarus. Kitaip nei kitur, kur taisyklės priimamos balsavimu.
PPO turi labai efektyvią ginčų sprendimo sistemą. Jos principas – narės paprastai savanoriškai panaikina pažeidimus. Dažnai ginčų sprendimo grupės net neprieina sprendimų stadijos.
ES kreipimasis į PPO jau parodo, kad, jos nuomone, tai yra neproporcinga, kad toks ribojimas pažeidžia PPO susitarimus, kurių dalyve yra ir Rusija. Tokiu būdu ES parodo, kad nori spręsti ginčą.
PPO ginčas sprendžiamas taip: abi šalys, tiek kaltinamoji, tiek ta, kuri kaltina pažeidimu, gali pasiekti ginčą per 60 dienų. Paprastai ši stadija yra pakankamai reikšminga, joje baigiasi nemažai ginčų.
Jei situacija nepasikeistų, galime kalbėti apie 170 mln. nuostolį per metus
Jei sutarimo nėra, tai praėjus 60 dienų, ta šalis, kuri įtaria, kad yra pažeidimas, gali kreiptis į ginčų sprendimo institucijas, kad būtų sudaryta ginčų sprendimo grupė. Per 6 mėnesius nuo ginčų grupės sudarymo paprastai yra priimama galutinė išvada. Tačiau visi susitikimai ir sprendimai per tuos 6 mėnesius būna konfidencialūs.
Ypatingai reti atvejai, kai narės nesutinka su priimtomis galutinėmis išvadomis. Aišku, yra apeliacijos galimybė, bet šalys paprastai į galutines išvadas įsiklauso.
– O jei neįsiklauso, tada yra kokios nors sankcijos?
– Galiu pateikti tokį pavyzdį. 2002 metais JAV buvo įvedusi mokesčius geležies produktams ir ES buvo ta, kuri pradėjo labai aktyviai šį ginčą spręsti.
Galų gale JAV buvo pasakyta, kad arba panaikinate apribojimus, arba gausite bauda – 2 mlrd. JAV dolerių. Po to dar vyko šiokios tokios diskusijos, tačiau viskas baigėsi tuo, kad importo mokesčiai buvo panaikinti.
– Pone Mackevičiau, kaip jūs vertinate kreipimąsi į PPO? Ko iš jo tikitės?
– Jei sprendimas bus priimtas per du mėnesius, tada gal tai ir yra variantas bandyti paskatinti Rusijos pusėje ieškoti optimalaus sprendimo. Nes dabar reikalavimai yra pertekliniai, pavyzdžiui, kad negalima vežti termiškai apdorotų mėsos gaminių.
Tai yra žingsnis, tačiau taip pat reikia atkreipti dėmesį, kad du mėnesiai šioje rinkoje yra pakankamai ilgas laikotarpis. Kuris atneštų didelius nuostolius visai pramonei, taip pat ir ūkininkams.
– Nuo kitos savaitės stabdomas ne tik kiaulienos, bet ir jautienos produktų eksportas. Ką tai reiškia mūsų mėsos perdirbėjams?
– Jautienos produktai, tai reiškia gaminiai, nes dešros vien tik iš jautienos nėra gaminamos. Dedama ir kiaulienos. Be to, jautiena nėra pagrindinis produktas, populiariausi yra kiaulienos gaminiai.
Praėjusiais metais buvo eksportuota dešrų už maždaug 60 mln. litų, o kitų gaminių už 29 mln. litų. Bendra rinka siekia 90 mln. litų per metus. Taip pat nereikia pamiršti žalios kiaulienos eksporto, kurio vertė – 83 mln. litų.
Jei situacija nepasikeistų, galime kalbėti apie 170 mln. nuostolį per metus.
