„Rugpjūtį pakrauta 39 tonos aukštos kokybės gintaro į Lietuvą, noriu paklausti – kur jis?“ – taip „Karaliaučiaus gintaro kombinato“ direktorius aiškina, kodėl nuo rugsėjo Lietuvos verslininkai negauna žaliavos. Pasak jo, kombinatas per metus iškasa apie 280 tonų gintaro, pusė jo pradingdavo juodojoje rinkoje. Rusija ėmėsi tvarkyti gintaro eksportą.
Gintaro meistrai sako dar pernai nujautę pokyčius rinkoje, todėl sukaupė nemažas atsargas, tačiau šioms senkant ieškoma išeities, kaip gauti naujos žaliavos. „Karaliaučiaus kombinatas“ siūlo Lietuvai per bendras įmones dalytis amato paslaptimis ir tik taip užsitikrinti žaliavos kvotą.
„Lietuvos gamintojai ateis į Karaliaučių su naujomis idėjomis ir technologijomis. Tai bus teigiamas impulsas Rusijos gintaro rinkai, o Lietuvos gamintojams – tai žaliava ir galimybė kurti aukštos kokybės meno gaminius, plėsti verslą“, – aiškina „Karaliaučiaus gintaro kombinato“ generalinis direktorius Michailas Zacepinas.
Artėja jų paroda, mes siekiame sudalyvauti tame procese, kad sureikšmintume tą parodą, tai čia mūsų indėlis į tą bendradarbiavimą, – teigia parodos „Amber Trip“ organizatorius Giedrius Guntorius.
„Sutarėme susitikimo metu daryti dvi eksperimentines įmones, pasižiūrėti, kaip joms seksis. Artėja jų paroda, mes siekiame sudalyvauti tame procese, kad sureikšmintume tą parodą, tai čia mūsų indėlis į tą bendradarbiavimą“, – teigia parodos „Amber Trip“ organizatorius Giedrius Guntorius.
Tačiau, kad tai virstų realybe, dar trūksta Lietuvos ir Karaliaučiaus srities valdžių įsikišimo, mat iškilo klausimų, kurių verslininkai ir kombinatas nepajėgūs išspręsti. Anot ūkio viceministro, Lietuva sieks užsitikrinti bent 20–30 tonų žaliavos kvotą.
„Bendros įmonės, aišku, domina, ir apie tai kalbėjome, bet buvo kalba, kad galima tikėtis ir tam tikrų kvotų gauti žaliavos mūsų gamintojams. Vien iškelti mūsų gamybą į Karaliaučių, vargu ar būtų tinkamas sprendimas Lietuvai“, – sako ūkio viceministras Kęstutis Trečiokas.
Lietuviai nėra laimingi, kad teks dalytis per dešimtmečius sukaupta patirtimi, tačiau pripažįsta neturintys pasirinkimo.
„Jokiuose vadovėliuose apie gintaro apdirbimą nebuvo aprašyta, viskas yra mūsų idėjos, ir dabar pernešti kažkur į Rusiją... Aišku būsim priversti. Negaliu įvardinti, kad tai šantažas, tai – verslas“, – tvirtina individualios įmonės „Napoleonas“ savininkas Astijus Jasaitis.
Lietuva, Lenkija ir Kinija – pagrindiniai pasaulio gintaro dirbinių gamintojai. Lietuviai konkuruoja gaminių kokybe, lenkai – dirbiniais su sidabru, o kinų pranašumas – pigi darbo jėga.
