Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Gitanas Nausėda: skolinimasis pensijoms būtų ES apgaudinėjimas

Gitanas Nausėda
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Gitanas Nausėda
Šaltinis: Žinių radijas
0
Skaitysiu vėliau
A A

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovui nurodžius, kad galimai sulėtėjus Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimui, šalis pensijų kompensavimui galėtų pasiskolinti, SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda teigia, jog tai būtų Europos Sąjungos apgaudinėjimas.

„Tai Europos Sąjungos institucijų apgaudinėjimas. Iki tam tikro meto demonstravome, kad įvairius finansinius projektus vykdysime savo lėšomis ir stengsimės kuo mažiau skolintis ir kuo labiau balansuosime savo biudžetą, o dabar, kai beveik visi mus sveikina įvedus eurą, staiga sakome: persigalvojome, dabar skolinsimės daugiau“, – „Žinių radijo“ laidoje „Aktualioji valanda“ trečiadienį sakė G. Nausėda.

„Tai Europos Sąjungos institucijų apgaudinėjimas“, – sakė G. Nausėda

Jis pabrėžė, kad finansavimas tam tikroms sritims turi būti didinimas, tačiau, pasak jo, jau kitų metų biudžeto rėmuose: „Niekas nekvestionuoja gynybinių išlaidų didėjimo poreikio, ir kad tai iš tikrųjų reikės daryti gerokai sparčiau, tačiau tam ir yra biudžeto procedūros. Tokius dalykus galima daryti planuojant kitų metų biudžetą.“

Finansų analitikas Marius Dubnikovas nurodo, kad tokios politikų kalbos kaip B.Bradausko yra pavojingos, ir skolinimosi galimybes reikėtų vertinti atsargiai.

„Nepaisant to, kad palūkanos yra žemos, bet girdime gandų apie bazinių palūkanų normų kilimą per artimiausius kelerius metus. Šalis turėtų stengtis siekti subalansuoto biudžeto ir galimus biudžeto netekimus absorbuoti perstumdant eilutes biudžete“, – laidoje kalbėjo M. Dubnikovas.

Asmeninio archyvo nuotr./Marius Dubnikovas
Asmeninio archyvo nuotr./Marius Dubnikovas

Neigiamas ekonominės ateities vaizdavimas kenkia

B. Bradauskas trečiadienį taip pat sakė, kad Lietuvos praradimai dėl Rusijos ir Ukrainos konflikto, preliminariais duomenimis, gali siekti beveik 3,5 mlrd. litų – apie 2,4-3 proc. šalies BVP. G. Nausėda šalies ekonominių rodiklių kol kas nesieja su minėtu konfliktu.

„Taip jau sutapo, kad šiandien SEB bankas sumažino BVP augimo prognozes 2014 ir 2015 metams po 0,5 proc. To nereikėtų vertinti kaip mėginimo atsižvelgti į Ukrainos ir Rusijos konfliktą. Tai veikiau buvo padaryta dėl to, kad mes matome sparčiau negu tikėtasi lėtėjančią Rusijos ekonomiką ir ypatingai atsižvelgiame į tai, kad Rusijos rublis krenta greičiau negu galima buvo įsivaizduoti dar prieš labai neilgą laiką“, – teigė G. Nausėda.

G. Nausėda pabrėžia, kad prekybinių sankcijų kol kas nei Rusija, nei Vakarai nepanaudojo, todėl šios temos esą nevertėtų ir eskaluoti

Šie aspektai, anot ekonomisto, yra svarbūs Lietuvos ūkio konkurencingumui, šalies eksporto į Rusiją srautams ir verslui, susijusiam su Rusija. Visgi G. Nausėda pabrėžia, kad prekybinių sankcijų kol kas nei Rusija, nei Vakarai nepanaudojo, todėl šios temos esą nevertėtų ir eskaluoti:

„Paišyti ir vertinti juodžiausius scenarijus gal ir naudinga analitiniais tikslais ir siekiant įvertinti Lietuvos ekonomikos pasirengimą, tačiau jie kol kas yra teoriniai. Tam tikra prasme jų eskalavimas ir pernelyg drąsus šnekėjimas apie juos viešojoje erdvėje galėtų pakeisti žmonių elgesį ne pačia tinkamiausia linkme – pristabdyti vartojimą, žmonės pradėtų atidėti juodai dienai, pradėtų kaupti daiktus – tai šiandien turbūt to mes tikrai nenorime.“

Panašios nuomonės laikosi ir M. Dubnikovas. Pasak jo, teorinius planus dėl neigiamų padarinių Lietuvos ekonomikai geriau palikti stalčiuje: „Vartotojų pasitikėjimo mažinimas šalyje yra kertinis, ir tai gali atsiliepti vartojimui. (...) Globaliai žiūrėdami perspektyvą matome labiau šviesioje ateityje negu šešėliuose ar tamsiose pusėse.“

Finansų analitiko teigimu, pasaulio finansų rinkos Ukrainos – Rusijos konfliktą vertina kaip išsisėmusį, ir tai yra gera naujiena Lietuvai:

„Finansų rinkos gerokai pasuko į teigiamą pusę, tarsi indikuodamos, kad jau rizikos, kurios buvo, yra įvertintos. Jeigu tokios finansų rinkos prielaidos pasitvirtintų, tai būtų gera žinia Lietuvai.“

Visą laidos „Aktualioji valanda“ įrašą žiūrėkite čia

Žinių radijas
Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką