Šiuo metu Lietuvoje NT mokestį moka verslininkai, o gyventojai – tuo atveju, jeigu jų nekilnojamasis turtas naudojamas komercinėms reikmėms. Planas įvesti visuotinį NT mokestį yra įrašytas naujosios Vyriausybės programoje. Planams pritaria visi valdančiosios koalicijos partneriai. Taigi, tik laiko klausimas, kada šis mokestis bus. Finansų ministerija jau pavasarį žada turėti nekilnojamojo turto mokesčio gyventojams projektą.
Iš NT mokesčio – jokios naudos
Anot Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentės Rūtos Vainienės, žmonės pritaria mokesčio įvedimui nežinodami, kaip tiksliai veikia NT mokesčio mechanizmas ir tikėdamiesi, kad jiems patiems mokesčio pavyks išvengti.
R.Vainienė sako namatanti prasmės įvesti NT mokestį ir neranda jam ekonominių argumentų. Pirmiausia todėl, kad prabanga neapsiriboja tik nekilnojamuoju turtu. Be to, anot jos, bet koks įsigytas turtas jau yra apmokestintas. „Gyventojų pajamų mokesčiu yra apmokestinamos kiekvieno žmogaus pajamos, įsigyjamam turtui taikomas pridėtinės vertės mokestis. Taigi, mokesčiai taptų trigubi,“ – naujienų portalui 15min.lt sakė R.Vainienė.
Antra priežastis, kodėl NT mokestis būtų menkavertis, anot specialistės, yra planuojamos išimtys. „Kai yra daug išimčių, yra ir daug galimybių įstatymą apeiti, turtą perrašyti į išimtį pretenduojantiems. Be to, tas nedidelis mokestis keliaus į savivaldybių biudžetus, o savivaldybės savo biudžeto sąskaita gali kažką nuo mokesčio atleisti,“ – sakė R.Vainienė. Pasak jos, iš šio mokesčio planuojamos gauti sumos nėra didelės, o administravimas bus pakankamai brangus. Nelogiška ir tai, kad NT Registrų centras turtą vertins pagal 2006 m. rinką, kai kainos buvo gerokai išpūstos. „Valstybė kaip ir apgauna žmones, nes anksčiau taikydama lengvatas prisiviliojo NT turėtojų, o dabar apkraus juos mokesčiais. O jeigu žmogus dar moka bankui paskolą, tada iškyla grėsmė, kad jis visų pirma mokės NT mokestį ir nemokės bankui,“ – teigė LLRI prezidentė.
Jeigu pensininkas gyvena 1 mln. litų arba prezidentas 5 mln. litų vertės name, vadinasi, ir mokesčius gali mokėti, – K.GlaveckasRegistrų centro duomenimis, visas Lietuvos būstas – individualūs namai ir butai – vertas apie 171 mlrd. Lt. R.Vainienės nuomone, dėl visų išvardintų priežasčių ši suma, nuo kurios bus gaunamos pajamos, bus daug mažesnė. Tai, kad kitose šalyse yra toks mokestis, anot jos, taip pat ne rodiklis. Ten jis buvo įvestas jau seniai, kaip alternatyva kitiems mokesčiams.
Išimčių nebus niekam?
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas valdančiosios daugumos pritarimą ruošiamam įstatymui vis dėlto grindžia kitų šalių patirtimi. „Visame pasaulyje jau seniai yra šitas įstatymas ir Lietuva taip pat pribrendo NT mokesčiui,“ – sakė K.Glaveckas. Į R.Vainienės pastebėjimus jis atsakė, jog tai tik jos nuomonė. K.Glavecko teigimu, turtas nebus vertinamas išpūstomis 2006-ųjų metų rinkos kainomis. „Bus vertinama dabartinėmis kainomis. Todėl reikės daug ką koreguoti. Tada buvo išsipūtęs burbulas, natūralu, kad jam sprogus vertė bus kita,“ – K.Glaveckas.
Anot Seimo nario, mokestis bus taikomas tik tiems, kurių būsto vertė bus didesnė nei milijonas litų. Daugiau jokių išimčių ar sąlygų nebus. „Jokių išimčių nebus. Kaip gali būti taikomos išimtys fiziniams asmenims priklausančiam turtui? Jeigu pensininkas gyvena 1 mln. litų arba prezidentas 5 mln. litų vertės name, vadinasi, ir mokesčius gali mokėti,“ – sakė L.Glaveckas, pabrėždamas, kad tai yra ne jo, o Vyriausybės pozicija. Pasak jo, Vyriausybė tikisi gauti apie 65 mln. litų ir palyginus su savivaldybių administruojamomis sumomis tai nėra maža suma.
Prognozuojama, kad 1 proc. dydžio nuo brangaus NT vertės mokestis Lietuvoje galėtų atsirasti nuo vasaros.
