Atsakydamas į žurnalistų klausimus, Mario‘us Draghis pažymėjo, kad viena iš šių priežasčių susijusi su tuo, kad ECB gali pirkti tik investicinio lygmens reitingais įvertintų šalių skolinius įsipareigojimus.
Jis pajuokavo, kad ECB dabar „galima drąsiai vadinti Graikijos centriniu banku“, nes ECB Graikijos kreditavimas atitinka 68 proc. Graikijos BVP ir šis santykis yra didžiausias euro zonoje.
Pasak M. Draghio, liepą ar rugpjūtį ECB gali vėl pradėti taikyti išimtis Graikijos valstybės obligacijoms, taigi jas ir vėl bus galima naudoti kaip įkaitą, o šalis galės dalyvauti kiekybinio skatinimo programoje. Tačiau tam Graikija turi vykdyti kreditorių „trejeto“ – ECB, Europos Komisijos (EK) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) – nustatytas finansinės pagalbos programų sąlygas.
„ECB ir pats nori atnaujinti Graikijos ekonomikos kreditavimą, jeigu bus vykdomos atitinkamos sąlygos“ – pareiškė jis.
ECB vadovybė ketvirtadienio posėdyje 500 mln. eurų padidino Graikijos bankų finansavimą pagal vadinamąją skubios paramos likvidumui padidinti programą, pareiškė M. Draghis. Vasarį ši programa buvo padidinta iki 68,3 mlrd. eurų.
ECB vadovas pažymėjo, kad „Graikijos bankai yra mokūs ir tai puiki žinia“. Ateityje būtina palaikyti tą mokumą, pridūrė jis.
