Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas dienraščio prašymu suskaičiavo, kad rugsėjo pradžioje Lietuvos gyventojai, finansinės įstaigos ir verslo įmonės į Graikijos vertybinius popierius buvo nukreipusios apie 49,6 mln. litų. Tai 2,4 karto mažiau nei prieš metus (118,433 mln. litų). Tiesa, dėl techninių niuansų į šią statistiką nepatenka Graikijos platintos euroobligacijos.
„Lietuvos investuotojai per pastaruosius metus lėšas iš Graikijos stengėsi atitraukti, o liko nebent tie vertybiniai popieriai, kurie yra ilgalaikiai ir kuriems pirkėjų antrinėje rinkoje paprasčiausiai nepavyko rasti arba pardavimas būtų itin nuostolingas“, – komentuoja depozitoriumo Ryšių su klientais skyriaus viršininko pavaduotojas Povilas Vaičiulis.
Jis daro išvadą, kad Graikija Lietuvos investuotojams nėra reikšminga rinka ir didelės pirminės įtakos jos bankrotas arba įsipareigojimų vykdymo nukėlimas nepadarytų.
Nusikratyti Graikijos vertybinių popierių labiausiai skubėjo pensijų fondai. Lietuvos antros pakopos pensijų fondų investicijas į Graikijos įmonių akcijas sumažino nuo 2,3 mln. litų iki 1,2 mln. litų, o į Graikijos valstybinius vertybinius popierius – nuo 15,1 mln. litų iki nulio. Taigi, bendros jų investicijos šioje šalyje aptirpo nuo 17,4 mln. iki 1,2 mln. Lt, nurodo Vertybinių popierių komisija.
Savo ruožtu Lietuvoje registruoti investiciniai fondai Graikijoje birželio 30 dieną tebuvo investavę apie 0,36 mln. litų (valstybės obligacijų neturėjo) – 5 proc. mažiau nei prieš metus (0,31 mln. litų).
Paslaptingiausi dėl turimų investicijų Graikijoje yra bankai. Nei Lietuvos bankas, nei Lietuvos bankų asociacija duomenų apie šalies bankų investicijas šioje Pietų Europos šalyje nerenka. „Pačių bankų investicijos Graikijoje yra nežymios. Kiek daugiau šioje valstybėje gali būti investavę kai kurie bankų klientai“, – tepasako Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas.
