-50% metinei prenumeratai. Velykų dovana!
Prenumeruoti

Graikijos referendumas baigėsi: kas bus toliau?

Graikijos finansų sistema yra arti finansinio kracho: bankuose yra tik maždaug 500 mln. eurų – tai reiškia, kad kiekvienam iš 11 mln. gyventojų tenka po 45 eurus. „The Guardian“ analizuoja, ko toliau galime tikėtis.
Graikijoje vyksta referendumas
Graikijoje vyksta referendumas / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Kas laukia Graikijos bankų?

Labai svarbus klausimas – ar Europos centrinis bankas (ECB) suteiks paramą Graikijos bankams. ECB jau „įpumpavo“ 89 mlrd. dolerių į Graikijos bankus, tačiau sustabdė skubią likvidumo pagalbą prieš sekmadienio referendumą.

„Diena, kai ECB nutrauks likvidumo pagalbą bus ta diena, kai Graikija paliks eurą“, – sakė vienas „Société Générale“ analitikas.

Nors rezultatai dabar yra aiškūs, ECB nenori veikti prieš Europos lyderius, kurie susitinka tartis pirmadienį ir antradienį.

Šaltiniai telefonu „Reuters“ pranešė, kad ECB nekels 89 mlrd. eurų kepurės.

ECB greičiausiai visiškai paramos Graikijai nenutrauks. „Diena, kai ECB nutrauks likvidumo pagalbą bus ta diena, kai Graikija paliks eurą“, – sakė vienas „Société Générale“ analitikas.

ECB, kuris nenori kištis į politiką, nedarys sprendimo be Europos lyderių žinios.

Kur tai nuves finansinio gelbėjimo plano derybas?

Dramatiškas pirmadienio graikų finansų ministro Janio Varufakio atsistatydinimas sukėlė lūkesčių, kad gelbėjimo planas bus įvykdytas.

Savo atsistatydinimo pareiškime J. Varufakis Graikijos ministrui pirmininkui Aleksiui Ciprui rašė, kad jo nebuvimas Eurogrupės susitikimuose „bus potencialiai naudingas norint pasiekti susitarimą.“ Rinkos tam pritarė – euras dolerio atžvilgiu sustiprėjo.

Eurozonos lyderiai pritarė J. Varufakio atsistatydinimui, tačiau neaišku, ar bus lengviau susitarti su jo įpėdiniu, Graikijos vyriausiuoju derybininku Euclidu Tsakalotosu.

Europos lyderiai ragina Atėnus žengti pirmąjį žingsnį. Prancūzijos finansų ministras Michelis Sapinas sakė, kad tik nuo Graikijos vyriausybės priklauso, „kaip greitai bus teikiami nauji pasiūlymai.“

Suomijos finansų ministras Alexanderis Stubbas teigė, kad kalbos gali prasidėti tik tuomet, jei Graikija bendradarbiaus ir vykdys reikiamas reformas.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel pirmadienio vakarą vyksta į Paryžių susitikti su Prancūzijos prezidentu François Hollande'u, norėdama pradėti kalbas dar prieš antradienį vykstantį euro zonos grupės lyderių susitikimą.

Iki šiol abu lyderiai laikėsi skirtingų pozicijų: A. Merkel užvėrė duris tolesnėms kalboms prieš sekmadienio referendumą, o F. Hollande'as norėjo greito sutarimo.

Kalbos apie techninius dalykus Briuselyje taip pat vyksta, kol Europos kreditorių organizacijų vadovai – Europos Komisija ir ECB – aptaria situaciją.

Kas vyksta rinkose?

Akcijų rinkos visoje Europoje krito, tačiau ne taip staigiai. Prancūzijos CAC 40 indeksas sumenko 1,5 proc., Vokietijos DAX – 1,4 procento, o Italijos FTMIB – 2,65 procento.

Tokios prieštaringos nuotaikos rinkose gali byloti apie tai, kad Graikijos išėjimas iš euro zonos tikėtinas, tačiau jis neturėtų visa griaunančių padarinių euro zonoje.

Už euro zonos ribų FTSE 100 smuktelėjo puse procento.

Azijoje investuotojai taip pat sunerimę stebi Kinijos ekonominį sulėtėjimą. Obligacijų rinkos yra labiau nepastovios, tačiau kainų šuolius sulaikė tikėjimas, kad ECB ir toliau pirks pažeidžiamų pietinių Europos šalių obligacijas.

Ispanijoje dešimties metų trukmės obligacijos buvo pakilusios 2,3 proc., Italijos – 2,32 proc., Portugalijos – 3 procentais.

Tokios prieštaringos nuotaikos rinkose gali byloti apie tai, kad Graikijos išėjimas iš euro zonos tikėtinas, tačiau jis neturėtų visa griaunančių padarinių.

Ar tikėtina, kad Graikija paliks eurą?

Per kitas 48 valandas bus patikrinti A. Cipro argumentai, kad graikų balsavimas referendume nesustiprins jo pokalbių su derybininkais.

„Economist Intelligence Unit“ teigia, kad Graikijos išėjimo iš euro zonos tikimybė lygi 60 procentų.

„Referendumo rezultatai pakelia statymus abiejose pusėse. A. Ciprui žymiai sunkiau daryti nuolaidas, kad pasiektų susitarimą su šalies kreditoriais. Taip pat žymiai sunkiau Vokietijos kanclerei A. Merkel ir kitiems euro zonos lyderiams daryti nuolaidų Graikijai dėl moralinės rizikos argumentų“, – mano Joan Hoey iš „Economist Intelligence Unit“.

Kada bus kita riba?

Laikrodis tiksi iki liepos 20-osios, kada Graikija turi sumokėti 3,5 mlrd. dolerių ECB. Daugeliui tai yra galutinis terminas. Jei būtų neįvykdytas šis mokėjimas, padariniai būtų kur kas katastrofiškesni nei praėjusios savaitės beprecedentis įsipareigojimų nevykdymas Tarptautiniam valiutos fondui.

Jeigu Graikija nevykdys įsipareigojimų ECB, Frankfurto institucija greičiausiai nutrauks visą paramą Graikijos bankams. Bankai žlugs, Graikija bus išspirta iš euro zonos ir santykiai su Europa gali tapti dar blogesni.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius