„Manau, Lietuvoje – neaprėpiami smulkiojo verslo, šeimos, vidutinio verslo dirvonai. Labai kviečiu ir ministrus, ir Vyriausybės narius padėti tokiam verslui vystytis. <...> Verslo skatinimo šalyje lyg ir pakaktų, jo yra nemažai, bet ne visi žmonės žino, ką Vyriausybė turi, kokios yra programos ar kiek tam skirta europinių lėšų“, – ketvirtadienį Lietuvos parodų centre „Litexpo“ atidarydama renginį „Versli Lietuva“ sakė šalies vadovė.
Manau, Lietuvoje – neaprėpiami smulkiojo verslo, šeimos, vidutinio verslo dirvonai. Labai kviečiu ir ministrus, ir Vyriausybės narius padėti tokiam verslui vystytis.Jos įsitikinimu, itin svarbu platinti informaciją ir aiškinti žmonėms apie šalyje verslui egzistuojančias galimybes. „Parodoje matome labai daug programų, projektų, bet paklauskite žmogaus gatvėje, kiek jis apie juos žino, – išties nedaug. Reikia informuoti žmones apie viską, ką jie šiandien jau gali rasti ir kuo gali pasinaudoti: ir pelno mokesčio lengvatomis, ir įvairiomis kitomis programomis, kad galėtų pradėti asmeninį, šeimyninį ir smulkųjį verslą.
D.Grybauskaitė taip pat pabrėžė, kad anksčiau Lietuva garsėjo ir didžiavosi stambiais pramonės objektais, tačiau pasaulyje įsisiautus finansų krizei daugelis šių objektų buvo uždaryti ar sumažinti. „Kiekvienas žmogus gali pasakyti: „Nenoriu dejuoti, nusibodo prašyti, galiu pats padaryti.“ Todėl visus kviečiu: būkime drąsūs tiek, kad galėtume kiekvienas asmeniškai pasakyti: „Nuo nieko nepriklausau. Galiu susitvarkyti, galiu padėti sau, savo šeimai, bendruomenei ir valstybei. Tegul valstybė ir valdžia bent jau netrukdo, jei nesugeba padėti, man pragyventi ir padėti sau, savo šeimai“, – sakė prezidentė.
Savo verslo norėtų 4,7 proc. gyventojų
Parodos atidaryme dalyvavęs ūkio ministras Dainius Kreivys teigė turįs dvi žinias: blogą ir gerą. Bloga, pasak ministro, žinia ta, kad „Baltijos tyrimų“ ir žurnalo „Kelias“ duomenimis, per artimiausius 12 mėnesių norą pradėti verslą pareiškė 4,7 proc. gyventojų.
„Tačiau turime ir gerą žinią – tai yra beveik penkis kartus daugiau nei 2008 m. pabaigoje. Mūsų pagrindinis tikslas – kad šis renginys ir priemonės, kurias mes stengiamės įgyvendinti, tą skaičių padidintų bent iki 10 proc., nes verslumas yra pamatas, ant kurio galime statyti valstybę“, – kalbėjo D.Kreivys.
Pasak jo, parodoje yra pristatomos visos egzistuojančias ir numatomos paramos verslui formos. Čia savo patirtimi dalinsis ir verslo sėkmę patyrę lietuvaičiai – atidarę kavos išsinešimo kavines, padėvėtų knygų knygynus ir pan.
„Vienas iš didžiausių krizės nuopelnų ar pozityvių dalykų – tai, kad pagaliau Lietuvoje visi suprato, kas moka algas. Suprato mokytojai, tikiuosi, kad suprato ir valstybės institucijų darbuotojai, kad ne ministras, ne Seimas mums visiems moka algas. Algas mums moka verslas ir mūsų visų interesas yra, kad mus išlaikančio verslo būtų kuo daugiau. Kad mokesčius mokantis verslas klestėtų ir leistų mūsų kultūrai, sveikatos apsaugai, socialinei apsaugai klestėti ir augti“, – sakė ūkio ministras.
Pirmenybė – samdomam darbui
Savo ruožtu finansų ministrė Ingrida Šimonytė atkreipė dėmesį, kad lietuviai net ir ekonomikos pakilimo metais pirmenybę teikė samdomam darbui, tarp kurio – ir valstybės tarnybai, nors biurokratus lietuviai dažnai peikia, menkina jų darbą ir net teigia, kad jie apskritai nieko nedaro.
Reikėtų išsivaduoti iš tų išankstinių nuostatų, suprasti, kad mums jau 20 metų, mes augame ir tobulėjame, kartu auga ir tobulėja ir valstybės institucijos.„Tada kyla klausimas – kodėl taip skiriamės nuo kitų pasaulio tautų? Kodėl norime rinktis samdomą darbą? Ar todėl, kad norime jaustis labai saugūs? Ar todėl, kad bijome bankrutuoti, nes tokiu būdu tarsi paneigsime savo įsitikinimą, kad kažką galime? O galbūt bijome labai didelių mokesčių, nes apie tai esame skaitę laikraštyje?“, – retoriškai klausė ministrė.
Ji pasakojo neseniai gavusi elektroninį laišką iš žmogaus, norėjusio imtis mažo verslo. „Laiškas buvo galbūt piktokas, apie labai didelius mokesčius, kuriuos reikia sumokėti imantis to verslo. Pabaiga to laiško buvo tokia: „Jūs privalote jausti atsakomybę už mane ir dar keturis žmones, nes jeigu Jūs nieko tuo klausimu nepadarysite, mes visi penki išvažiuosime iš Lietuvos“, – pasakojo I.Šimonytė.
Pasak jos, jausdama atsakomybę, ji šiam žmogaui atsakė, parašydama apie galimybes, kurias jau šiandien suteikia Lietuvos mokesčių sistema. „Jau šiandien leidžia pasirinkti apmokestinimo tvarką pagal savo verslo lygį, pagal jo brandumą, pagal numatomas veiklos kryptis ar jo mastus. Žmogus buvo nustebęs, gavęs atsakymą parašė: „Oho, įdomu, bet kodėl man niekas šito nepasakė?“, – teigė ministrė.
I.Šimonytės įsitikinimu, lietuviai gyvena išankstinių nuostatų ir baimių pasaulyje, kuriame tos nuostatos ir baimės „nužudo gražiausią iniciatyvą, kuri galėtų virsti tokiu produktu kaip „Apple“, o galbūt tiesiog galėtų virsti lokalia iniciatyva, kuri ne mažiau džiugina vietos bendruomenę“.
„Reikėtų išsivaduoti iš tų išankstinių nuostatų, suprasti, kad mums jau 20 metų, mes augame ir tobulėjame, kartu auga ir tobulėja ir valstybės institucijos. Iš perdėto noro kontroliuoti, prižiūrėti ir apsisaugoti nuo visko, vis toliau ir toliau, vis labiau ir labiau tampame partneriais ir žmonėmis, kurie nori padėti“, – teigė ministrė.
Renginys – norintiems pradėti savo verslą
Paroda, į kurią įėjimas bus nemokamas, truks dvi dienas. Kaip jau buvo rašyta, visi norintys pradėti savo verslą čia galės sužinoti, kaip tai padaryti, iš kur gauti pinigų, kokius mokesčius mokėti ir kaip parengti verslo planą.
Ūkio ministerijos Smulkaus ir vidutinio verslo departamento direktorės Živilės Glaveckaitės teigimu, renginyje „Versli Lietuva“ norintieji pradėti verslą galės išgirsti ekonomistų, mokesčių, Europos Sąjungos (ES) paramos ekspertų, investuotojų, psichologų, patyrusių verslininkų pranešimų, gauti individualių konsultacijų ir naudingų kontaktų.
