Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Gyventojai skolinasi atsakingiau

Taupyklė
BFL nuotr. / Taupyklė
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Šalies gyventojai skolinasi atsakingiau – pastebi Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacija (LSVKA). Pasak jos, 2013 metų Lietuvos banko paskelbta naujausia statistika rodo, jog per paskutinį ketvirtį pernai sumažėjo beveik visų pradelstų mokėjimų už smulkiuosius vartojimo kreditus. Labiausiai mažėjo daugiau kaip 2 mėn. pradelstų smulkių kreditų – jų sumažėjo 26 proc., 3 proc. sumažėjo ir pratęstų vartojimo kreditų suma.

 „Analizuodami banko skelbiamą statistiką, matome smulkiųjų vartojimo kreditų sektoriaus brandos požymių:  didžioji dalis smulkiųjų kreditų imama racionaliai, pamatuotai, matant realius būdus iš ko bus grąžintas kreditas, prie to taip pat prisidėjo ir sugriežtėjęs mokumo vertinimas atsakingai veikiančiose bendrovėse ir, žinoma, griežčiausiai ES sureguliuota mūsų šalies teisinė bazė bei gerėjanti gyventojų ekonominė padėtis. Asociacija toliau didelį dėmesį skirs darbui su visuomene, šviesdama, kad smulkieji kreditai būtų naudojami pagal pagrindinę savo paskirtį – trumpalaikiams finansiniams sunkumams spręsti, padengti skubioms ir netikėtoms išlaidoms“, – sakė LSVKA valdybos pirmininkas Liutauras Valickas.

Pernai vidutinė išduotų smulkiųjų vartojimo kreditų suma buvo 383 litai, tačiau įsigaliojus 40 proc. pajamų taisyklei, mažas pajamas turintiems žmonėms teko ilginti kredito terminus.

Pasak jo, situacija dėl pradelstų mokėjimų faktiškai dar geresnė nei rodo Lietuvos banko skaičiai, kadangi šis fiksuoja akumuliuotą statistiką – tai yra skaičiuoja per visą šio verslo istoriją sukauptus skolininkus. Asociacijos duomenimis, realių įsiskolinusių dalis svyruoja apie 7 procentus.

2013 m. pabaigoje išduotų smulkiųjų vartojimo kreditų portfelis buvo 107 mln. litų, išmokėtų kreditų skaičius - 244 tūkst. 2013 m. II pusmetį su palyginti su pirmuoju, rinka fiksavo kritimą beveik ketvirtadaliu (22 proc.) – iki 130 mln. litų. Reikšmingą pokytį rinkoje lėmė pernai liepą įsigaliojusi Lietuvos banko priimta „40 proc. pajamų taisyklė“, pagal kurią visi asmens finansiniai įsipareigojimai negali viršyti 40 proc. žmogaus pastovių pajamų.

Šarūno Mažeikos/BFL nuotr./Pinigai
Šarūno Mažeikos/BFL nuotr./Pinigai

Sumos išlieka nedidelės – pernai vidutinė išduotų smulkiųjų vartojimo kreditų suma buvo 383 litai, tačiau įsigaliojus 40 proc. pajamų taisyklei, mažas pajamas turintiems žmonėms teko ilginti kredito terminus. Asociacijos duomenimis, vidutiniškai smulkus kreditas dabar imamas 52 d. (iki pernai liepos mėn. jis buvo imamas 30 dienų). Metinė palūkanų norma per praėjusius metus dar sumažėjo 5,32 proc. iki 99 proc. per metus. Iliustravimui, už minėtą vidutinės sumos kreditą maksimali mokėtina suma per mėnesį neviršytų 32 litų.

„Asociacijai priklausančiose bendrovėse veiklos nesklandumų kyla nedaug, net ir visoje reguliuojamoje rinkoje, LB duomenimis, paskutinį 2013 m. ketvirtį buvo gauti 4 skundai, per metus skundų sumažėjo beveik penktadaliu.  Tačiau didžiausia kreditų sektoriaus bėda – gausybė bendrovių ir fizinių asmenų teikiančių greituosius kreditus nekontroliuojamoje, šešėlinėje rinkoje, t.y. vadinamieji neoficialieji paskolų tarpininkai, nevaržomai veikiantys internete ar per skelbimus laikraščiuose. Čia jiems Lietuvos banko reglamentavimai faktiškai negalioja ir vartotojų teisių ten niekas nesaugo – būtent į šią probleminę zoną reikėtų kreipti pagrindinį dėmesį“, – akcentavo asociacijos vadovas.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką