Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Į dugną grimztančios Ispanijos ekonomika: ar šalis sugebės išlipti iš krizės?

Praėjusią savaitę trys nauji skaičiai papildė žinias apie Ispanijos fiskalinę ir ekonominę krizę. Žvelgiant į šalies rekordinio dydžio nedarbą, prastai veikiančius bankus ir neužtikrintą ekonominę politiką, kyla klausimas: ar ši šalis kada nors atsigaus?
Bedarbis
Bedarbis Ispanijoje / AFP/„Scanpix“ nuotr.

„Economywatch“ atkreipia dėmesį, kad Ispaniją pastaruoju metu sudrebino keletas nemalonių žinių: rekordinio lygio nedarbas, prastos kelių didžiųjų šalies bankų veiklos ataskaitos ir gerokai blogesnės vyriausybės naujosios fiskalinės prognozės bei strategija.

Ispanijoje kas mėnesį darbo netenka maždaug po 100 tūkst. žmonių, čia nedarbas yra antras pagal dydį euro zonoje ir atsilieka tik nuo Graikijos

Ispanijos protų nutekėjimas

Ispanijos ekonomika išlieka sumaištyje. Nedarbas ir toliau auga – pirmąjį šių metų ketvirtį jis padidėjo iki 27,2 procento. Ispanijoje kas mėnesį darbo netenka maždaug po 100 tūkst. žmonių, čia nedarbas yra antras pagal dydį euro zonoje ir atsilieka tik nuo Graikijos.

Didėjančio nedarbo šmėkla krenta ne tik ant Ispanijos, bet ir ant kitų Europai ekonomiškai svarbių valstybių: Prancūzijos ir Olandijos. Viena iš augančio nedarbo priežasčių Ispanijoje yra 16 -30 metų amžiaus žmonių protų nutekėjimas, kuris turės ilgalaikes pasekmes valstybės ekonomikai. Pernai išvykstančiųjų dirbti į kitas šalis skaičius jau pasiekė 260 tūkstančių.

Ispanijos bankų griūtis

Visai neseniai keli didžiausi Ispanijos bankai pateikė pirmojo ketvirčio finansinius rezultatus. Buvo atkreiptas dėmesys į kelias svarbiausias tendencijas.

Pirmiausia, auga „blogų“ paskolų portfelis. Didžiausio Ispanijos banko „Santander“ „blogos“ paskolos išaugo nuo 4,54 iki 4,76 procento. Antrajame pagal dydį šalies banke BBVA šis skaičius padidėjo nuo 5,1 iki 5,3 procento. Abu didžiausi Ispanijos bankai atlieka ir daug tarptautinių operacijų.

Daugiau vietinės reikšmės bankų, tokių kaip „Bankia“ ar „Caixbank“, „blogų“ paskolų portfelis išaugo dar daugiau: atitinkamai iki 13,1 ir 9,4 procento.

Antra, augantis „blogų“ paskolų portfelis daugelį bankų verčia padidinti atidėjinius. Čia išimtis yra tik bankas „Santander“, kuriam atidėjinius pavyko sumažinti. O, pavyzdžiui, BBVA atidėjiniai išaugo iki 26 proc., o „Caixbank“ – padvigubėjo.

Trečia, bankų pajamos iš palūkanų normų yra labai menkos. Atsižvelgiant į tai, kad Europos centrinis bankas (ECB) netrukus ketina sumažinti palūkanų normas, Ispanijos bankų pelningumas dar sumažės. Didelė dalis šių bankų paskolų, įskaitant ir būsto paskolas, turi kintamas palūkanų normas, jos yra surištos su 12 mėnesių „Euribor“ palūkanomis, kurios per metus nukrito dviem trečdaliais.

Ketvirta, didžiausių dviejų Ispanijos bankų veikla užsienyje nedžiugina: „Santander“ pajamos iš paskolų Brazilijoje sumenko iki 22 proc., o Didžiojoje Britanijoje – iki 23 procentų. O BBVA pasisekė uždirbti iš vienkartinio Meksikos pensijų fondų pardavimo.

Penkta, mažmeninės prekybos įmonių indėliai Ispanijoje padidėjo ir tai leido „Santander“ ir BBVA grąžinti iš ECB paimtas paskolas. „Santander“ sumokėjo 31 mln. eurų paskolų, BBVA – 22 mln. eurų. Ispanijos bankų pasitikėjimas centriniu banku reikšmingai krito.

Ispanijos skausmas

Ispanijos vyriausybė atnaujino šalies Bendrojo vidaus produkto (BVP) prognozes jas negailestingai sumažindama. Šiemet šalies BVP turėtų smukti 1,3 procento, o dar rugsėjį buvo prognozuojamas 0,3 procento susitraukimas. O kitų metų augimo prognozė nukirpta perpus nuo 1 iki o,5 procento. Manoma, kad nedarbas šalyje neturėtų didėti ilgiau nei metus.

Viso to potekstė, kurią Ispanijos vyriausybė stengiasi nutylėti – šalis viršys ES biudžeto deficito normas. Šįmet prognozuojamas biudžeto deficitas – 6,3 proc., o ES iškeltas tikslas – 4,5 procento. Dabar manoma, kad biudžeto deficitas 2014 ir 2015 m. turėtų būti atitinkamai 5,5 ir 4,1 procento.

Šalis pranešė apie kai kurias iniciatyvas, kuriomis bus siekiama skatinti mažą ir vidutinį verslą. Taip pat kalbama apie kai kurių mokesčių mažinimą ir verslo aplinkos gerinimą. Tačiau visos šios priemonės atrodo labai kuklios. Rinkos į valdžios ketinimus gerinti padėti beveik nesureagavo.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Reklama
„Daktare, man pašalino tulžies pūslę, tačiau aš nesijaučiu gerai...“
Užsisakykite 15min naujienlaiškius