Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Į kelią – su skaičiuotuvu rankose

Spalio 3-ąją sostinės gyventojai ir miesto svečiai galėjo stebėti Vilniaus gatvėmis važiuojančių motociklininkų koloną – taip baikeriai pažymėjo sezono pabaigą.
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Kamštis gatvėje
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Atėjus sunkmečiui daug kam iškilo dilema, kokią transporto priemonę pasirinkti, kaip pigiausiai keliauti į darbą ar atostogauti. Finansų analitikai pamėgino suskaičiuoti, kokią transporto priemonę finansiškai labiausiai apsimoka pasirinkti keliaujant. Jų išvados – lietuviai per dažnai renkasi automobilius, o ne visuomeninį transportą, nepaskaičiavę, kad tai toli gražu ne visada apsimoka.

Daugiausiai kilometrų, įvertinant nuvažiuotus automobiliais, autobusais, troleibusais ir turistiniais autobusais, Lietuvos gyventojai įveikia keliaudami automobiliu. Pagal paskutinius „Eurostato“ duomenis, lietuviai sėda į automobilius ir, kitus europiečius palikę autobusuose ir troleibusuose, asmenine transporto priemone įveikia daugiau nei devynis dešimtadalius savo nukeliauto kelio, skelbiama portale manofinansai.lt.

Tuo tarpu, pavyzdžiui, estai ar latviai gerokai dažniau naudojasi galimybe reikiamą vietą pasiekti viešuoju transportu.  Kuo toliau į Europą, tuo labiau situacija skiriasi: pavyzdžiui, Paryžiuje automobiliu į darbą keliavo tik 13 proc., o viešuoju transportu net 67 proc. gyventojų. Na, o kol dviračiu arba pėsčiomis į darbą vyksta vos 12 proc. vilniečių, tai kai kuriuose Danijos, Švedijos ar Olandijos miestuose taip keliauja net 35-63 proc. gyventojų.

Ar vykti į darbą automobiliu?

Finansų analitikai skaičiuoja, kiek kainuoja kelionė mieste.  Tarkime, kad mieste automobilio kuro sąnaudos siekia 8-9 l/100 km. Tuomet 1 kilometrą nuvažiuojame su 0,08-0,09 litro degalų. Tai šiuo metu kainuoja apie 0,33-0,37 Lt.

Jeigu pirktume nuolatinį tik darbo dienomis galiojantį viešojo transporto bilietą vienam mėnesiui sostinėje, tektų sumokėti 100 Lt. Šią sumą skirdami degalams, galėtume nuvažiuoti vidutiniškai 285 km. Taigi teoriškai, jei per mėnesį maršrutu namai-darbas-namai nuvažiuojame mažiau (į darbą vykstant 22 dienas per mėnesį atstumas nuo namų iki darbo neturėtų būti didesnis kaip 6,5 km), labiau apsimoka naudotis automobiliu.

Tačiau finansų analitikai pabrėžia, kad čia turėtume nepamiršti, jog išlaidas kelionėms automobiliu didina eksploatacijos, draudimo ir kitos išlaidos. Visa tai mažina kilometrų, kuriuos už 100 Lt būtų galima nuvažiuoti automobiliu, skaičių. Be to, pasibaigus vasarai į Vilniaus gatves greičiausiai vėl grįš automobilių spūstys, tad teks atidžiai įvertinti, kaip – ar naudojantis viešuoju transportu, ar važiuojant automobiliu – darbą pavyks pasiekti greičiau ir patogiau.

Išlaidų skirtumas vienkartinėms trumpoms kelionėms, jeigu nuolatinio viešojo transporto bilieto neturite, o vienkartinio bilieto kaina yra 2 Lt, priklauso nuo atstumo, kurį reikia nuvykti. Jeigu kelionė į abi puses sudaro daugiau nei 11 km (skaičiuojant tas pačias kuro sąnaudas), labiau apsimoka vykti viešuoju transportu.

Verta važinėti traukiniais

Finansų analitikai tegia, kad daugelis žmonių, keliaudami tarp miestų, visiškai nepelnytai yra užmiršę traukinius.

„Swedbank“ Asmeninių finansų institutas, išnagrinėjęs 70 traukinių maršrutų Lietuvoje pagal jų kelionės kainą, trukmę bei atstumą, suskaičiavo, jog vieną kilometrą nuvažiuoti traukiniu kainuoja vidutiniškai 20 centų.

Kęstučio Vanago/BFL nuotr./Geležinkeliai
Kęstučio Vanago/BFL nuotr./Geležinkeliai

Įvertinus bendrą kelionės laiką (su sustojimais), išeina, kad per valandą traukiniu vidutiniškai nuvažiuojama apie 60 km.  Apskaičiuota, jog nuvykti vieną kilometrą automobiliu šiuo metu kainuoja vidutiniškai apie 33-37 centus. Taigi, automobiliu važiuoti yra daugiau kaip pusantro karto brangiau nei traukiniu (ir čia vėl neįtraukiant automobiliu nuvažiuoto kilometro kainą padidinančių eksploatacijos, draudimo ir kt. išlaidų). Tiesa, automobiliu keliauti gali būti 1,5-2 kartus greičiau nei traukiniu.

Finansų analitikai suskaičiavo, kiek kainuotų kelionė iš Vilnaius į pajūrį vienam asmeniui skirtingomis transporto priemonėmis. Autobusu tai kainuotų apie 70 litų, traukiniu apie 50 litų, o automobiliu apie 109 litus. Akivaizdu, kad kelionė vienam automobiliu, palyginti su kitomis galimybėmis, atrodo tikra prabanga. Tiesa, jei į kelionę leidžiatės ne vienas, jau vertėtų pradėti skaičiuoti, mat, pavyzdžiui, keturių asmenų šeimai (su dviem vaikais iki 10 metų) kelionė automobiliu kainuos kone pusantro karto pigiau nei traukiniu ir dvigubai pigiau nei autobusu.

Keliaujant į užsienį – kooperuotis

Kooperuotis apsimoka ir keliaujant į užsienį. Jei keliausite automobiliu, išlaidas galėsite dalintis, o važiuoti autobusu ar skristi lėktuvu siūlančios agentūros grupėms neretai pritaiko visai nemenkas nuolaidas. Tačiau  ką – automobilį, lėktuvą ar autobusą – rinktis, jei nusprendėte aplankyti kurį nors įspūdingą Europos miestą, tačiau taip ir neatsirado kelionės kompanionių?
Pagal paskaičiavimus, nagrinėjant transporto alternatyvų skirtumus išlaidų atžvilgiu, galima matyti, jog vienas asmuo, važiuodamas autobusu, o ne automobiliu, sutaupys vidutiniškai 36 proc. Vietoj skrydžio renkantis autobusą,  mokėti teks dvigubai, o kai kuriais atvejais – net ir keturis kartus mažesnę sumą. Tiesa, reikia atsižvelgti į tai, kad pastaruoju metu itin mažas kainas siūlo ir pigių skrydžių bendrovės. Jų pasiūlytos kainos dažnai nurungia tiek autobusų, tiek traukinių.

Lyginant keliavimo įvairiomis transporto priemonėmis kainas aiškėja, kad per pastarąjį dešimtmetį sparčiausiai – beveik 9 proc. – augo keleivių vežimo keliais kainos, t.y. važiavimas autobusais, troleibusais ir pan. Nedaug mažesnė ir kelionių traukiniais infliacija, tačiau, kaip matome, daugeliu atvejų verta paskaičiuoti, ar vietoj automobilio pasirinkta kuri nors iš šių transporto priemonių negalėtų padėti sutaupyti nemažai pinigų. Mat minimu laikotarpiu labai smarkiai brango ir naudojimasis asmeninėmis transporto priemonėmis – tai lėmė ne tik sparčiai išaugusios degalų kainos, bet ir apskritai pabrangęs transporto priemonių eksploatavimas.

Kaip žinia, degalų kainos Lietuvoje jau labai nedaug skiriasi nuo kitų, ekonomiškai kur kas stipresnių valstybių. Tačiau gyventojų pajamos čia gerokai kuklesnės, tad išlaidos degalams sudaro ypač didelę išlaidų dalį. Kadangi žymaus pajamų augimo neprognozuojama, o degalų kainos ir toliau kils, šis santykis ateityje bus dar nepalankesnis ir išlaidos asmeniniam transportui tik didės. Greičiausiai – gerokai sparčiau, nei kils viešojo transporto kainos. Taigi galbūt jau verta leisti automobiliui bent šiek tiek pailsėti?

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką