Ambasadorius Dalius Čekuolis pabrėžė, kad Lietuva prancūzų turistams gali pasiūlyti saugų poilsį, taip pat išsakė viltį, kad metų pradžioje įsivedusi eurą Lietuva jiems bus dar patrauklesnė. Agentūra „Alliance du Monde“ kitų metų pavasarį ir vasarą planuoja užsakomuosius skrydžius tarp Bordo ir Vilniaus. Su Bordo oro uosto bei Pramonės ir prekybos rūmų darbuotojais apsvarstytos jų detalės, taip pat tartasi dėl to, kad Lietuva būtų įtraukta į patraukliausių kelionių katalogus.
Reformos vykdomos vangiai
Praėjusią savaitę Prancūzijos Ministrų taryboje pateiktas „ekonominio augimo įstatymo“ projektas, apimantis 150 reformų įvairiose veiklos srityse. „Šis įstatymas yra įrodymas, kad mūsų šalis pajėgi prisitaikyti nekeisdama socialinio modelio“, – sakė premjeras Manuelis Wallsas, įstatymą pavadinęs „pažangos ir laisvės tekstu“.
Šis įstatymas yra įrodymas, kad mūsų šalis pajėgi prisitaikyti nekeisdama socialinio modelio
„Didžiąja struktūrine reforma“ pakrikštyto plano tikslas – modernizuojant ir liberalizuojant daugelio sektorių veiklą, sudaryti palankesnes sąlygas šalies materialinei gerovei augti ir mažinti bedarbystei. Pirmųjų rezultatų tikimasi sulaukti 2015 metų vasarą.
Kad ir kaip keista, daugiausia iečių laužoma ginčijantis dėl lyg nereikšmingos problemos – darbo sekmadieniais. Šiuo metu Prancūzijoje leidžiama dirbti penkis sekmadienius per metus, įstatymo projekte buvo numatyta jų skaičių padidinti iki dvylikos.
Iš to turėtų laimėti ne tik darbdaviai, bet ir darbuotojai – dėl jų atlygio už darbą sekmadienį padidinimo turėtų būti deramasi kiekvienoje įmonėje. Bet dėl darbo sekmadieniais nuostatos susiginčyta net pačių valdančiųjų socialistų stovykloje – atsakant į kritiką ir siekiant gauti paramą įstatymui parlamente, atrodo, dvylika sekmadienių bus „ištirpdyti“ iki septynių.
Daugiau ar mažiau keičiami ir kiti įstatymo projekto straipsniai. Pasak dienraščio „Le Figaro“, šis ambicingas reformų įstatymas svarbus ne tik socialliberaliam sparnui priklausančiam ekonomikos ministrui Emanueliui Macronui, bet ir pasitikėjimą vis labiau prarandantiems prezidentui F. Hollande`ui bei premjerui M. Wallsui.
Diskusijos dėl reformų vyksta, Prancūzijai vis labiau pirštu grasant ne tik Briuseliui, bet ir Berlynui. Pasak kanclerės Angelos Merkel, Prancūzija vangiai imasi būtinų reformų ir tai kelia grėsmę ne tik Europos ekonomikos balansui, bet ir bendrų euro zonos taisyklių patikimumui.
Savo šalimi didžiuojasi tik vos daugiau nei pusė prancūzų
Prancūzai nelabai didžiuojasi savo šalimi. Tik 60 proc. jų mano, kad Prancūzijos įvaizdis teigiamas. Labai toli nuo Švedijos, kurioje savo šalį palankiai vertina kone devyni iš dešimties gyventojų, ar nuo Vokietijos – maždaug vienas iš aštuonių. Ketvirtadalis prancūzų, jei tik galėtų, išvažiuotų gyventi kitur.
Pesimizmo šaltinis – ekonominė šalies padėtis: beveik 90 proc. prancūzų lauktų permainų viešųjų finansų valdymo
Pesimizmo šaltinis – ekonominė šalies padėtis: beveik 90 proc. prancūzų lauktų permainų viešųjų finansų valdymo, apie 80 proc. – mokesčių ir ekonominės plėtros srityse.
Ir finansinė ateitis didžiajai daliai prancūzų atrodo niūri. Pasirodo, prancūzai – didžiausi pesimistai Europoje. O visame pasaulyje už juos šiek tiek didesni pesimistai yra tik japonai.
Paradoksalu, bet kitos apklausos duomenimis, didžioji dauguma prancūzų tebelieka patenkinti šalies valdymo modeliu, kai decentralizuotoje teritorijoje centrinės valdžios įtaka išlieka stipri, o pagrindinius ekonomikos sektorius valdo valstybinės įmonės.
Prancūzija ir užsieniečiams – tarp patraukliausių šalių, kuriose jie, viliojami gyvenimo lygio bei kokybės, norėtų įsikurti. Prancūzija svetimšaliams patraukli ir kultūra, klimatu, švietimo bei sveikatos apsaugos sistemomis.
