„Pastaraisiais metais tolydžio didėjęs vartotojų pasitikėjimo rodiklis šiemet pasiekė aukščiausią lygį nuo recesijos pradžios ir rodė gerokai optimistiškesnes gyventojų nuotaikas. Tačiau metams įpusėjus ekonomikos įsibėgėjimo ženklai sunyko, kartu padidėjo ir nerimas dėl ateities, todėl į 2012 metus žengiame panašiai nusiteikę, kaip ir prieš trejus metus. Vis tik namų ūkių finansinė padėtis yra šiek tiek geresnė. Tai matyti iš didesnių santaupų, mažesnės finansinių įsipareigojimų naštos ir sumažinto vartojimo“, – komentuoja „Swedbank„ Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė Odeta Bložienė.
Ekspertė pastebi ir grėsmingų tendencijų: „Lyginant su 2008-aisiais, vidutinis darbo užmokestis, taigi ir disponuojamos pajamos, yra kuklesnės, o vartojimo mažinimo rezervai seklesni. Kadangi pagrindo spartesniam ekonominiam augimui nėra, daugeliui gyventojų kiti metai finansinio palengvėjimo neatneš. Taigi, pastaraisiais metais įgyta patirtis ir finansų tvarkymo įgūdžiai namų ūkiams tikrai pravers“, – sako O.Bložienė.
Lyginant su 2008-aisiais, vidutinis darbo užmokestis, taigi ir disponuojamos pajamos, yra kuklesnės, o vartojimo mažinimo rezervai seklesni.
Pajamos augo, darbo užmokestis – ne
Palyginus 2010 m. ir 2011 m. trečiųjų ketvirčių statistinius duomenis, Lietuvos namų ūkių vartojimas augo daugiau nei 10 proc. ir šis augimas buvo vienas didžiausių visoje Europos Sąjungoje. Anot O. Bložienės, tokios tendencijos gali pasirodyti paradoksalios, kadangi vidutinis darbo užmokestis šiuo laikotarpiu beveik nekito (padidėjo tik 1,5 proc.). Be to, vidutinį darbo užmokestį visiškai užgožė 4,5 proc. kainų pokytis, todėl galima daryti išvadą, kad realaus darbo užmokesčio pokytis išliko neigiamas.
„Tokią situaciją galima paaiškinti tuo, jog vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje neatspindi realiai disponuojamų pajamų kiekio namų ūkiuose, o vartojimo augimas sufleruoja apie su darbo santykiais nesusijusias pajamas, šiek tiek išaugusį gyventojų verslumą ir sumažėjusį nedarbą“, – sako Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje.
Ekspertės prielaidas patvirtina instituto užsakymu rugsėjo-spalio mėnesiais atliktas namų ūkių finansinės situacijos ir finansinių įsipareigojimų tyrimas. Jo duomenimis, disponuojamos pajamos vienam namų ūkio nariui per metus išaugo 10,4 procentų. Respondentų, nurodžiusių kitus disponuojamų pajamų šaltinius nei darbinės pajamos ir socialinės išmokos, skaičius išaugo 4 procentiniais punktais – nuo 7 iki 11 procentų.
Vieną iš pagrindinių tokių pajamų šaltinių lėmė emigracija. Per pastaruosius 12 mėnesių, skaičiuojant nuo 2010 m. ketvirto ketvirčio pradžios, išvykimą iš šalies deklaravo daugiau nei 60 tūkst. tautiečių. Dalis jų siunčia savo uždarbį tėvynėje likusiems giminaičiams. Tai patvirtina didėjančios perlaidos iš užsienio, kurių vertė šiemet perkopė 4 proc. nuo BVP. „Emigrantų finansinis indėlis, papildant Lietuvoje likusių gyventojų biudžetus, yra didelis, tačiau greičiausiai jis jau pasiekė savo piką. Tikėtina, kad artimiausiais mėnesiais išvykstančiųjų iš šalies skaičius ir perlaidų vertė iš užsienio neaugs dėl lėtėjančių kitų Europos šalių ekonomikų“, – prognozuoja O.Bložienė.
Pajamų pokyčius taip pat lėmė ir darbo rinkos pokyčiai. Statistikos departamento duomenimis, nedarbas šių metų trečiąjį ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu pernai, sumažėjo 3 procentiniais punktais. Be to, bent jau pirmoje metų pusėje buvo aktyviau kuriamos naujos darbo vietos. „Sodros“ duomenimis, per pirmus penkis metų mėnesius į darbą priimta 45,5 tūkst. žmonių daugiau nei buvo atleista, tuo tarpu jau lapkritį šis rodiklis tapo neigiamas. Verslui neskubant plėsti veiklos ir nuosekliai kurti naujų darbo vietų, gyventojai patys bando imtis iniciatyvos – per šiuos metus, palyginus su praėjusiais metais, beveik ketvirtadaliu išaugo dirbančių pagal verslo liudijimą, 14,4 proc. besiverčiančių individualia veikla ir beveik 25 proc. dirbančių nepilną darbo dieną.
Santaupos augo, pradelsti mokėjimai taip pat
Dar vienas potencialiai galimas šaltinis namų ūkių išlaidoms finansuoti – santaupos. Net ir mažėjant metinėms palūkanoms, indėlių likučiai gyventojų sąskaitose šių metų spalį buvo 6,2 proc. didesni nei tuo pačiu laikotarpiu 2010-aisiais. „Pastebėta, kad nauji namų ūkių indėliai buvo pradėję mažėti šių metų vasarą. Tikėtina, tai vyko dėl kritusių palūkanų normų bei didesnio poreikio vartoti – pirmiausia atnaujinant per pastaruosius kelis metus sudėvėtas vidutinio ir ilgojo laikotarpio naudojimo prekes, pavyzdžiui, buitinė technika, avalynė ir rūbai. Nuo vasaros pradžios naujų indėlių sutarčių vertė stabilizavosi ir svyruoja apie 1650 mln. litų per mėnesį. Nepaisant pastarųjų įvykių su nacionalizuotu banku, nerimas dėl finansinio stabilumo lems stabilias tolimesnes kaupimo tendencijas ar net jas sustiprins“, – sako ekspertė.
O.Bložienės pastebėjimu, pradelstų mokėjimų suvaldymas antrus metus iš eilės lieka vienu pagrindinių namų ūkių finansinių iššūkių.
O.Bložienės pastebėjimu, pradelstų mokėjimų suvaldymas antrus metus iš eilės lieka vienu pagrindinių namų ūkių finansinių iššūkių. Nors skolintos lėšos šiemet nebuvo vartojimo augimo paskata, jomis finansuota vartojimo dalis per metus sumažėjo ir trečiąjį šių metų ketvirtį siekė 3,7 proc., pradelsti mokėjimai nenustojo augę. Per 12 mėnesių fizinių asmenų pradelsta suma padidėjo 51 proc. ir gruodžio 1 dieną siekė 2,74 mlrd. Lt. „Įsiskolinusių gyventojų skaičius šiemet augo mažiau nei pradelstos sumos, tačiau tai nėra didelė paguoda. Bendra pradelstų mokėjimų situacija leidžia tvirtinti, jog gyventojai su įsiskolinimais šiemet tvarkėsi itin sunkiai, tad ši našta bus ne ką lengvesnė ir kitais metais“, – teigia ekspertė.
Gyventojų lūkesčiai blogėja
Apibendrindama 2011-ųjų finansines tendencijas, „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė pastebi, jog dėl lėtėjančių Europos Sąjungos šalių ekonomikų, beveik neaugančio vidutinio atlyginimo ir lėtai mažėjančio nedarbo bei pastarųjų įvykių Lietuvos bankiniame sektoriuje gyventojų nuotaikos yra adekvačios bendram finansiniam klimatui. Tikėtina, kad jos netrukus paveiks ir vartojimą.
„Gyventojų finansinė elgsena ir nuotaikos primena recesijos pradžios laikotarpį, o jas dar labiau sustiprinti gali šiuo metu svarstomų mokestinių naujovių įgyvendinimas. Mūsų paskaičiavimais, gyventojai trumpuoju laikotarpiu yra finansiškai jautriausi gyventojų pajamų ir pridėtinės vertės mokesčių didinimui. Priėmus tokius pakeitimus, jų įtaka visų namų ūkių perkamajai galiai pasireikštų tuoj po įstatymo priėmimo. Kalbant apie ilgesnį laikotarpį, finansiškai skaudžiausias būtų įmokų į pensijų fondus sustabdymas. Disponuojamų pajamų sumažėjimas kai kuriems namų ūkiams taptų apčiuopiama finansine našta“, – įžvalgomis dalijasi O.Bložienė.
Finansų ekspertė prognozuoja, kad dėl ir galimų mokestinių pakeitimų, ir dėl bendros ekonominės aplinkos, kitąmet didžiosios namų ūkių dalies perkamoji galia neaugs iš viso arba bent jau tiek, kad gyventojai jaustų apčiuopiamą skirtumą. „Tiesa, vartojimo išlaidos kitąmet gali šiek tiek padidėti, tai siejama daugiau su didesnėmis senjorų disponuojamomis pajamomis atkūrus pensijų dydį“, – teigia O.Bložienė.
