Per pastaruosius šešis mėnesius įmonių pradelsti įsiskolinimai padidėjo 1,4 mlrd. litų, tačiau turto areštų skaičius sumažėjo dvigubai, teigiama kreditų biuro „Creditinfo Lietuva“ pranešime.
Iš 55 tūkst. realią veiklą vykdančių įmonių Lietuvoje, kas antra turi pradelstų įsiskolinimų ir beveik kas trečia – įregistruotus ar išregistruotus turto areštus.
„Nepaisant to, kad skolininkų skaičius per rugsėjį minimaliai sumažėjo, tačiau įmonių pradelsti įsiskolinimai ir toliau augo. Įsiskolinimai labai nežymiai didėjo telekomunikacininkams, komunalinių paslaugų bendrovėms bei kitiems sektoriams skolų augimas buvo lėtesnis nei rugpjūtį, tačiau įsiskolinimai finansų įstaigoms ir toliau augo sparčiausiai“, – sakė „Creditinfo Lietuva“ kredito rizikos vadovė Alina Buemann.
Anot jos, labai sudėtingą verslo padėtį rodo ir tai, kad per rugsėjį įmonės padengė mažiau įsiskolinimų, nei per rugpjūtį.
A.Buemann teigimu, pastebima tendencija, kad naujų skolininkų skaičius daugiausia pildosi iš rizikinguose sektoriuose – statybos, nekilnojamo turto, prekybos, transporto ir pramonės – veikiančių įmonių.
Mažiausiai naujų skolininkų yra iš finansinio tarpininkavimo, draudimo, telekomunikacijų, žemės ūkio bei energetikos ir komunalinių ūkių įmonių.
Daugiausiai pradelstų įsiskolinimų turi Kazlų Rūdos, o mažiausiai – Skuodo rajono savivaldybėje veikiančios įmonės. 18 proc. iš visų Kazlų Rūdoje veikiančių įmonių turi pradelstų skolų, Klaipėdoje ir Vilniuje šis rodiklis siekia 16 proc., Šiauliuose, Kaune ir Panevėžyje – 14 proc., Alytuje – beveik 12 proc., Skuode – 5 procentai.
Įmonės, kurių metinės pajamos svyruoja nuo 2 iki 3 mln. litų turi daugiausia pradelstų įsiskolinimų, o mažiausiai skolų turi įmonės, kurių pajamos siekia nuo 50 iki 100 mln. litų. Didžiausias skaičius skolingų įmonių yra tarp bendrovių, kurių pajamos siekia nuo 500 tūkst. iki 1 mln. litų.
„Creditinfo Lietuva“ duomenimis, paskutinius 6 mėnesius iš eilės nuolat registruojamas mažesnis turto areštų skaičius. Per šių metų rugsėjį buvo įregistruoti 1693 turto areštai arba dvigubai mažiau nei prieš pusę metų, kovo mėnesį, kai šis skaičius siekė 3393 atvejus.
Daugiausiai įsiskolinimų Lietuvos įmonės turi finansinėms įstaigoms – bankams, lizingo bendrovėms, likusią bendrovių laiku negrąžintų įsiskolinimų dalį sudaro skolos telekomunikacijų, skirstomųjų tinklų, kuro prekybos ir kitiems ekonomikos sektoriams.
Daugiausiai įsiskolinimų turinčiųjų sąrašo viršuje ir toliau išlieka statybų, transporto, prekybos sektoriai, viešbučiai ir restoranai, miško ir medienos pramonė. Saugesni yra maisto pramonės ir žemės ūkio sektoriai.
